Imbieras įvairioms tautoms pažįstamas tūkstančius metų ir, nors pradėtas vartoti pietryčių Azijoje, dėl savo teikiamų naudų, išskirtinio skonio paplito daugelyje šalių. Tai ir maisto prieskonis, suteikiantis pikantiškesnio skonio įvairiems patiekalams, ir pagalbinė priemonė peršalus ar pykinant.

Imbiere yra kalcio, geležies, kalio, C, B1, B6, kitų B grupės vitaminų. Nuo seno jų šaknys buvo dažniau vartojamas ne kaip maisto pagardas, o kaip savijautos gerinimo priemonė. Dėl šaknyje esančių bioaktyvių medžiagų, įvairių fenolių, antioksidantų ir antiuždegiminių medžiagų, imbieras padeda esant pilvo, menstruacijų skausmams. Taip pat tai puiki priemonė, jei žmogų vargina pykinimas, todėl tinka nėščiosioms, žmonėms, varginamiems jūros ligos, ar tiems, kuriems taikoma chemoterapija. Dėl savo savybių, padedančių nuo uždegimų, imbieras tinkamas ir peršalus.

„Imbierą galima vartoti tiek profilaktiškai, tiek pajutus peršalimo simptomų. Aitresnis imbiero skonis skatina virškinimo sulčių išskyrimą ir gali padėti žmonėms turintiems virškinimo sutrikimų. Beje, rėmens kamuojami žmonės turėtų atkreipti dėmesį, kad didesnis imbiero kiekis gali šiek tiek paaštrinti negalavimo simptomus. Nepaisant visų imbiero teikiamų naudų, reikėtų nepamiršti, kad tai nėra vaistas, o tik papildoma pagalbinė priemonė“, – pastebi sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

Kulinarijos technologė Lina Barčaitė ragina imbierinių sausainių kepimą paversti laisvos popietės pramoga. Ji pataria šių sausainių iškart išsikepti daugiau.

Pasigaminti imbierinių sausainių tikrai nesunku, tačiau pasiruošimas gali šiek tiek užtrukti, nes tešlą reikia per naktį palaikyti šaldytuve.

„Gražiai supakuoti tokie sausainiai bus puiki dovana Kalėdoms jums svarbiems žmonėms: savo rankomis kurti gardūs siurprizai visada pradžiugina, tad skirkite laiko tokiems maloniems darbams, – kviečia L. Barčaitė. – Pasigaminti imbierinių sausainių tikrai nesunku, tačiau pasiruošimas gali šiek tiek užtrukti, nes tešlą reikia per naktį palaikyti šaldytuve: tada ji tampa tvirtesnė, o kepami sausainiai išlaiko formą. Jei skubėdami šaldymo etapą nuspręstumėte praleisti, tikėtina, kad sausainių forma nuviltų – kepdami jie išskystų. Iškepusius juos galima dekoruoti įvairių spalvų glajais, pabarstukais ar kitais dekoracijoms tinkamais priedais – tuo itin mėgsta užsiimti mažieji šeimos nariai.“

Imbieriniai sausainiai

250 g rudojo cukraus,

75 ml sirupo,

75 ml vandens,

150 g sviesto,

1 šaukštas malto cinamono,

1 šaukštas malto imbiero,

1 šaukštas maltų kvapniųjų gvazdikėlių,

360 g kvietinių miltų ir dar šiek tiek sausainiams formuoti

1 šaukštelis kepimo miltelių.

Puode sumaišykite rudąjį cukrų, sirupą ir vandenį, mišinį užvirinkite. Įdėkite sviestą, jį ištirpinkite. Suberkite prieskonius. Palikite masę atvėsti, jos nemaišydami. Įmaišykite kepimo miltelius ir miltus. Įvyniokite tešlą į maistinę plėvelę ir šaldytuve per naktį. Įkaitinkite orkaitę iki 175 °C temperatūros. Išminkykite tešlą ant miltais pabarstyto stalo, kol ji nelips prie pirštų. Iškepkite bandomąjį sausainį, kad įvertintumėte, ar tešla gera: jei sausainis išsipučia, įmaišykite į tešlą dar šiek tiek miltų. Plonai iškočiokite tešlą ir formelėmis išspauskite sausainius. Sudėkite juos ant riebalais išteptos skardos arba ant kepimo popieriaus. Kepkite sausainius orkaitės viduriniame lygyje 175 °C temperatūroje 6–8 minutes. Palikite sausainius atvėsti skardoje. Laikykite inde kambario temperatūroje arba šaldiklyje. Dekoruokite – baltu glajumi ant meduolio nupieškite ištirpusį sniego senio kūną. Kol glajus nespėjo iki galo sudžiūti uždėkite zefyrą (jei reikia, perpjaukite per pusę). Kitos spalvos glajumi nupieškite sniego seniui veidą, rankas ir sagas.