– Kai jau įmonės žino, kur ir kaip švęs darbuotojų šventinį vakarėlį, vieta ir meniu užsakyti, šou programa suderinta irgi, sakykite, ar jos vis dar bus linkę išlaidauti. Kaip visuotinis taupymas paveikė darbuotojų vakarėlių biudžetus?

– Taupymas, be abejo, paveikė, bet pradėčiau nuo to, kaip jūs ir minėjote, kad viskas suderinta – ir meniu, ir programa. Deja, yra įvairiai, ne visi suderinę. Maždaug 10 proc. įmonių kalba apie tai, kad vis dar nežino, kaip atrodys įmonės šventė, ar ji apskritai bus, kaip viskas atrodys. Kai kurios organizacijos vis dar laukia, vis dar abejoja, stebi ir skaičiuoja. Na, ir tai yra normalu. Prieš porą savaičių padarėme nedidelę mūsų narių apklausą, kokie jų šventiniai planai. Tai apie 70 proc. įmonių teigė, kad vis dėlto būtinai kažką organizuos, nes visi labai pasiilgę gyvo bendravimo, nori pabūti su kolegomis. Tačiau viskas yra labai apgalvojama ir įvertinama. Vis dėlto organizacijos supranta, kad ši žiema yra sunkesnė tiek žmonėms, tiek pačioms įmonėms, todėl svarstoma, kaip elgtis. Čia šito biudžeto aritmetika labai patogi – gali tiesiog nubraukti ir iškart sutaupyti nemažą sumą. Iš vienos pusės, taip, tačiau iš kitos pusės įmonės kalba, kad ta socializacija būtina. Ir mes galbūt taupiau, mažesniu masteliu, bet vakarėlį organizuosime.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O koks maždaug procentas įmonės biudžeto tenka vakarėliams?

– Žinokite, labai skirtingai. Net nenoriu įvardinti skaičiaus, nes jis skirsis, ar turime dešimties žmonių organizaciją, ar kelių tūkstančių, ar kelių šimtų. Kita vertus, verslo įmonės dažnai pabrėžia, kad nei jos labai taupo, nei jos labai išlaidauja – visada elgiasi ūkiškai. Galvoja, ko jos siekia, ko nori, kodėl tą vakarėlį organizuoja. Kartais patys darbuotojai, galvoja, kam čia tas vakarėlis, man jo visai nereikia. Tačiau įmonių vadovų nuomone, tai yra vienas iš būdų palaikyti tam tikrą kultūrą įmonėje, suteikti darbuotojams konkrečią erdvę, konkretų laiką pabendrauti su kolegomis neformalioje aplinkoje, geriau pažinti vienas kitą. Tai padeda kurti gerą atmosferą, tą bendrumo, priklausymo organizacijai jausmą. Kai per pandemiją visi išsilakstė dirbti nuotoliniu būdu, rezultatas ne koks – atsirado atitrūkimo jausmas. Gal žmogus labiau ir susikoncentruoja į darbą, bet nesijaučia organizacijos dalis.

Šiemet daugelis ketina švęsti įmonėse ne tik taupymo sumetimais. Tiesiog norima išsibarsčiusius darbuotojus sugrąžinti į biurą ir parodyti jį kitoje šviesoje.

 

– Ką girdite iš organizacijų, kokios įmonių vakarėlių mados, kas jas diktuoja? Ar tai yra koncertai, ar tiesiog susiėjimas, ar tai dovanos atrakcijos?

– Dovanos daugiausiai praktiškos, valgomos arba praktiški daiktai, kad ir tie patys šilti džemperiai – bet kas, kas panaudojama, pritaikoma. Dėl pačių vakarėlių, tai man į akis krito tai, kad šiemet daugelis ketina švęsti biuruose. Ta biuro erdvė išnaudojama ne tik taupymo sumetimais. Tiesiog norima išsibarsčiusius darbuotojus sugrąžinti į biurą ir parodyti jį kitoje šviesoje. Teko girdėti, kad yra įmonių, kurios skiria savo laiką labdaringai kažkokiai veiklai, kiti eina į teatrą, treti sodina eglutes ar organizuoja eglutės įžiebimo šventę savo biuruose. Taigi tas spektras platus.

– Pabaigai, ką galėtumėte pasakyti tiems niurzgoms, kurie sako, kam man tas balius, kam tas vakarėlis, kiek tūkstančių vėjais paleista, geriau jau prie algos pridėtų?

– Norėčiau tiesiog palinkėti pasimėgauti buvimu su kolegomis. Taip, tos kalėdinės atrakcijos, dovanos ar vakarėlio biudžetas išvirsta į labai konkrečius skaičius kiekvienam darbuotojui. Bet pačios organizacijos, kaip minėjau, vertina kitus dalykus – nori kurti ir palaikyti tradicijas, tą bendrumo jausmą.