Bet ta sąžinė gali būti brokuota.

Taip spėlioti verčia kai kurios aplinkybės. Kaip antai: nors apie sąžinės atgabenimą paskelbta viešai, tačiau jos atgabenimo būdas paremtas su sąžine nesiderinančiais gudravimais, o tai verčia spėlioti, kad sąžinę į Kauną bandoma atgabenti kontrabandiniu būdu.

Kai kas sakys, kad Kaune stinga sąžinės, kad čia ji nepageidaujama, todėl atgabenti ją įmanoma tik kontrabandiniais keliais.

Bet viskas paprasčiau. Į Kauną atgabenti sąžinę yra pasiskelbęs konservatorius Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Jis yra iškėlęs savo kandidatūrą į Kauno merus ir jo rinkimų kredo – „Grąžinkime miestui sąžinę!“.

Skambios ambicijos įgyvendinimo istorija jau turi specifinį kvapelį, mat kandidatas įmynė tiesiai į kodeksą. Kodeksą reikia gerbti, bet jei jį mindai, tai jau tas pats, kas įminti, juo labiau kai mojuoji sąžinės vėliava.

V. Juozapaitis į kodeksą įmynė Kaune, Pašilės gatvėje. Ir ne kokiame patvoryje, bet partijos kolegės bute.

Įmynė ir dabar vaikšto su nemaloniu kvapeliu, mat Rinkimų kodeksas nustato, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Kandidatai į merus taip pat turi būti deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje, kurioje kandidatuoja.

Bet kodėl tokią abejotiną sąžinę reikia importuoti iš Vilniaus? Negi konservatoriai neturi tinkamų žmonių Kaune?

Todėl vilnietis sąžinės nešėjas V. Juozapaitis deklaravo savo gyvenamąją vietą pas partijos kolegę Kaune. Ant durniaus. Atseit kaunietis. Kad nesąžiningai apeitų kodeksą.

Bet kodėl tokią abejotiną sąžinę reikia importuoti iš Vilniaus? Negi konservatoriai neturi tinkamų žmonių Kaune? Tarsi įžeidimas vietiniams Kauno konservatoriams – jūs tokie netinkami, deleguosime vilnietį.

Jei Kauną įsivaizduotume kaip politinį kūną, jo dešinioji ranka seniai apmirusi. Visvaldas Matijošaitis ją laiko užlaužęs. „Paleisk, skauda, turėk sąžinės!“ – šaukia konservatoriai. O tas dar labiau spaudžia ir, kaip skelbia rinkiminių imtynių specialistai, nugalės ant rinkimų tatamio Kaune.