Vadinasi, ir šioje byloje bus dirginančių slėpinių, kurie vėl gali sprogti naujais protestais, jau liepsnojusiais Klonio gatvėje. Kadangi tuomet kataklizmai kilo dėl neatsakytų klausimų, šįsyk pasveikęs protas ragintų viską atvirai išdėstyti. Ir nekalbame čia apie mažamečių duomenis, kalbame apie įtariamą rezonansinį viešo asmens nusikaltimą.

L. Lavastės prisiskaičiusieji irgi kosės: kokie čia ano skandalo neatsakyti klausimai, juk teismas pripažino, kad D. Kedys viską prifantazavo. Taip, prifantazavo ir numirė purvyne švariais batais nuo asfiksijos švendrės lapu, o paskui dar savo lavoną padabino pomirtiniais sužalojimais, kurie užfiksuoti skrodimą atlikusių specialistų išvadoje Nr. M589/10 (01).

Yra ir kitų esminių klausimų, kurie neatsakyti iki šiol. Pvz., kas buvo tas kitas asmuo, 2009 m. spalio 5 d. važiavęs žudyti teisėjo J. Furmanavičiaus? Juk liudytojai matė, kad atvyko dviese. Kodėl nepaskelbta to asmens paieška? Taip pat neaišku, kur yra įrašai, kuriuos tądien įamžino kelios aplinkinės vaizdo kameros. Nevieša ir tai, kam gerb. teisėjui reikėjo vienuolikos mobiliojo telefono numerių ir negi tikrai iš bylos dingo dalis pokalbių išklotinių?

Vis dar nepaaiškinta, nuo ko tebesaugoma neva tvirkintos mergaitės mama, jei žudiku apskelbtas D. Kedys seniai kapuose. O kuo baigėsi ikiteisminis tyrimas dėl jo draugo A. Žiliaus mirties 2013 m. liepos 19-ąją? Nebijojęs kalbėti A. Žilius įrodinėjo, kad žudikas – ne D. Kedys, o kiti asmenys.

P. S. Gal jau kai kam būtų metas prabilti.