Pagal Nobelio statutą komitetui pateiktas kandidatų sąrašas laikomas paslaptyje mažiausiai 50 metų.

Tačiau asmenys, turintys teisę siūlyti kandidatus, įskaitant buvusius laureatus, įstatymų leidėjus ir ministrus iš bet kurios pasaulio šalies bei kai kuriuos universitetų dėstytojus, gali laisvai atskleisti savo pasiūlyto asmens vardą ir pavardę ar organizacijos pavadinimą.

Dauguma iki šiol viešai paskelbtų pavardžių yra beveik metus Ukrainoje vykstančio karo dalyviai arba Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentai.

Ekspertai įspėja, kad Norvegijos Nobelio komitetas, spalio mėnesį paskelbdamas šių metų premiją, gali būti linkęs žvelgti kita linkme.

Tarp kitų žinomų kandidatų yra Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), kurį pasiūlė Pakistano aukštųjų parlamento rūmų pirmininkas už „nenuilstamas pastangas“ sprendžiant Ukrainos krizę.

Norvegijos Pažangos partijos įstatymų leidėjas Christianas Tybringas-Gjedde (Kristianas Tiubringas Jedė) netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną socialiniame tinkle „Facebook“ užsiminė, kad pasiūlys Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kandidatūrą.

Jis taip pat pasiūlė savo tautietį Jensą Stoltenbergą, kuris, pasak jo, „nusipelno apdovanojimo už pavyzdingą NATO generalinio sekretoriaus darbą sunkiu Aljansui metu: per žiaurų ir neišprovokuotą puolimą prieš taikią kaimyninę šalį“.

Kiti žinomi kandidatai yra įkalinti V. Putino oponentai – kovos su korupcija aktyvistas Aleksejus Navalnas, kuris tapo apnuodijimo auka, ir žurnalistas bei politinis aktyvistas Vladimiras Kara-Murza, kuris teigia išgyvenęs du apnuodijimus.

„Dabar žinome, kad šio karo pagrindas – korupcija ir priespauda paremtas Rusijos režimas“, – sakė Norvegijos įstatymų leidėja Ingjerd Schou (Injerd Skou), pasiūliusi V. Kara-Murzos kandidatūrą.

V. Kara-Murza „dalyvauja svarbiausioje politinėje kovoje, kuria siekiama užbaigti karą Ukrainoje ir užtikrinti taiką Europoje ateityje“, sakė ji Norvegijos agentūrai NTB.

„Eurocentriškos“ baimės

Dvi ankstesnės Nobelio taikos premijos buvo plačiai interpretuojamos kaip tiesioginė V. Putino kritika.

Praėjusiais metais apdovanojimą pasidalijo Rusijos žmogaus teisių grupė „Memorial“, kurią Maskva liepė likviduoti, Ukrainos Pilietinių laisvių centras ir įkalintas Baltarusijos teisių gynėjas Alesis Bialiackis.

Ši trijulė atstovauja trims tautoms, kurios yra karo Ukrainoje, kurį visos jos kritikavo, centre.

2021 metais apdovanojimą už kovą už žodžio laisvę savo šalyse pasidalijo dar vienas Kremliaus kritikas – pirmaujančio nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas ir Filipinų atstovė Maria Ressa (Marija Resa).

Oslo Taikos tyrimų instituto direktorius Henrikas Urdalas teigė, kad mažai tikėtina, jog Nobelio komitetas 2023 metais vėl atkreips dėmesį  į V. Putiną, nes gali pasirodyti „eurocentriškas“.

„Abejoju, ar jie trečią kartą iš eilės skirtų apdovanojimą, nukreiptą prieš Rusiją“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Pernai komitetui buvo sunku elgtis kitaip, nes konfliktas Ukrainoje buvo toks svarbus ir dominuojantis“, – sakė jis.

„Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į kitas tarptautines problemas kitose pasaulio dalyse“, – pridūrė H. Urdalas.

Kasmet Nobelio taikos premijai gauti siūloma keli šimtai kandidatų. 2022 metais buvo 343 kandidatai.