Norvegijos sostinėje Osle įsikūręs institutas savo interneto svetainėje nurodė, kad iš viso nominacijoms gauti buvo pateikta 212 asmenų ir 93 organizacijos, o tai yra mažiau nei 2016-aisiais, kai buvo užregistruoti rekordinis 376 kandidatų skaičius. 

Remiantis Nobelio įstatais, kandidatų tapatybės duomenys saugomi 50 metų. 

Tačiau tie, kurie turi teisę siūlyti kandidatus, įskaitant buvusius laureatus, įstatymų leidėjus ir vyriausybių ministrus iš įvairių pasaulio šalių, taip pat kai kuriuos universitetų profesorius, gali laisvai atskleisti savo pasiūlyto asmens vardą ir pavardę ar organizacijos pavadinimą. 

Kaip ir praėjusias metais, dauguma iki šiol viešai paskelbtų pavardžių yra susijusios su beveik jau metus Ukrainoje vykstančiu konfliktu arba Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentais. 

Tarp kitų žinomų kandidatų yra įkalinti V. Putino oponentai – kovos su korupcija aktyvistas Aleksejus Navalnas, kuris tapo apnuodijimo išpuolio auka, žurnalistas ir politinis aktyvistas Vladimiras Kara-Murza.

Manoma, kad šiemet į sąrašą taip pat pateko švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) ir jos kolegė iš Ugandos Vanessa Nakate (Vanesa Nakatė), iraniečių moterų aktyvistė Masih Alinejad (Masih Alinedžad) ir jos judėjimas prieš hidžabą „My Stealthy Freedom“.

Spėjama, kad į kandidatus buvo pasiūlyti Kinijos ir Honkongo demokratijos aktyvistai, taip pat Mianmaro ambasadorius prie Jungtinių Tautų Kyaw Moe Tun (Čau Mo Tun), kurį chunta atleido iš pareigų, tačiau iki šiol jas eina, prieš chuntą pasisakanti koalicija NUCC bei krikščionė koptė Maggie Gobran (Megi Gobran), kuri už pagalbą Kairo lūšnynų gyventojams yra vadinama Egipto „Motina Terese“.

Praėjusiais metais Nobelio taikos apdovanojimą pasidalijo Rusijos žmogaus teisių grupė „Memorial“, kurią Maskva liepė likviduoti, Ukrainos Pilietinių laisvių centras ir įkalintas Baltarusijos teisių gynėjas Alesis Bialiackis.