Tai kol kas buvo konkrečiausiai suformuluota JAV kritika Kinijai dėl jos siekio būti tarpininke ieškant taikaus sprendimo.

„Nemanau, kad į Kiniją kokiu nors būdu pagrįstai galima žiūrėti kaip į nešališką [veikėją]“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Jis pažymėjo, kad Kinija susilaikė nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pasmerkimo ir toliau perka rusišką naftą, nors Vakarai Maskvos energijos pramonei taiko sankcijas, kad Kremlius neturėtų kaip finansuoti savo karo.

Kinija taip pat nuolat kartoja Maskvos naratyvą, kad dėl karo kaltos JAV ir kitos Vakarų šalys, nes daugelį metų taip stipriai rėmė provakarietišką Ukrainą, jog Rusija pajuto grėsmę ir pagrįstai įsiveržė į ją, pridūrė J. Kirby.

Antradienį į Rusiją atvykęs Kinijos prezidentas Xi Jingpingas (Si Dzinpingas) susitiko su šios šalies lyderiu Vladimiru Putinu; svarbus jų darbotvarkės klausimas buvo karas Ukrainoje.

Po pompastiško viršūnių susitikimo jie pasidžiaugė tuo, ką pavadino nauja jų valstybių santykių era.

Anot J. Kirby, juos sieja ne tiek aljansas, kiek „santuoka iš išskaičiavimo“.

Kinija pateikė 12 punktų taikos planą, kuriame raginama palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenumą.

V. Putinas savo ruožtu teigė neatmetantis derybų dėl Ukrainos ir teigiamai įvertino Pekino dokumentą.

J. Kirby sakė, kad Rusija ir Kinija „nori pakeisti žaidimo taisykles“ – taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Vis dėlto, pasak jo, Jungtinės Valstijos nori išlaikyti bendravimo su Kinija kanalus.

Nors J. Kirby sakė nežinantis, kad Kinija būtų teikusi karinę pagalbą Rusijai, Vašingtonas yra pareiškęs, kad Pekinas svarsto galimybę žengti tokį didelį žingsnį. Kinija tai neigia.