Šiame ruože vyksta didžiausi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelių infrastruktūros statybų darbai. Visas apie 40 km ilgio kelias 2025 metais taps keturių eismo juostų automagistrale ir bus pritaikytas tiek civilinėms, tiek karinio mobilumo reikmėms, pranešė Susisiekimo ministerija. 

Oficialioje ceremonijoje dalyvaus premjerė Ingrida Šimonytė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis – bus įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms.

Pradedamas rekonstruoti pirmasis beveik 16 km ilgio ruožas yra tarp Marijampolės ir Skardupių kaimo (56,8–72,5 km). Tai ilgiausias iš keturių ruožų tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos, jis bus atnaujintas iki 2024 metų pabaigos.

Ruožą nuo 56,83 iki 72,5 kilometro Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu už 223,6 mln. eurų (su PVM) atnaujins konkursą laimėjusios „Fegda grupės“ įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“.

Ruožas, kaip ir visas kelias, bus pertvarkytas į keturias eismo juostas, bus įrengtos ar atnaujintos dviejų lygių sankryžos, tuneliniai pravažiavimai ir tiltai, nutiesta 45 km jungiamųjų kelių ir įrengta apie 8 km užtvarų nuo triukšmo.

Be to, ties „Via Baltica“ ir Marijampolės–Kybartų kelio sankryža bus įrengta apie 11 ha ploto automobilių aikštelė, kurioje numatomos atskiros zonos krovininiam, lengvajam transportui, elektromobiliams, poilsio infrastruktūra.

„Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos yra vienas intensyviausio eismo ruožų Lietuvoje. Per parą juo vidutiniškai pravažiuoja beveik 14 tūkst. automobilių, iš jų net pusę sudaro krovininis transportas.

Pernai darbai pradėti dviejuose magistralės ruožuose – nuo 72,5 iki 79 kilometro ir nuo 79 iki 85 kilometro. Pirmąjį ruožą rekonstruoja „Fegda“ – už 55,8 mln. eurų, o antrąjį už 66,7 mln. eurų – „Kauno tiltai“.

Ketvirtojo magistralės ruožo – nuo 85 iki 97,1 kilometro rangos darbų konkursą planuojama skelbti dar šiemet. Viso apie 40 kilometrų „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) darbus planuojama baigti 2025 metais.