– Jūs esate vienas iš tų, kuris pasirašė laišką vyskupams. Kodėl jau pati tikinti bendruomenė prašo vyskupų tirti pedofilijos atvejus bažnyčioje?

– Dėl to, kad pastebėjome nepakankamą veiksmingumą šioje srityje. Taip pat turint kontekstą pasaulyje, Europoje, kur yra tokie tyrimai atliekami, akivaizdu, kad reikia tai daryti ir Lietuvoje.

– Kol kas viešai arkivyskupas Gintautas Grušas yra kartą atsiprašęs visuomenės už tai, kad per mažai kreipia dėmesio į atvejį, kai pareigūnai tyrė kunigo Kęstučio Palikšos turėtą pornografijos kolekciją su vaikais bei lytinio santykiavimo su nepilnamečiu. Jūsų nuomone, kaip reaguoja katalikų bažnyčia?

Visas LNK reportažas – vaido įraše:

– Praėjo tik antra diena, labai tikimės tos reakcijos ir supratimo. Tai nėra grasinimas ar reikalavimas, o pasiūlymas susitikti ir bendradarbiauti.

– Jeigu atsakymo nesulauksite arba sulauksite neigiamo, ką darysite?

— Labai tikimės, kad tas atsakymas bus teigiamas. Tuo laišku pasidalinome ir su Romos Šventojo tėvo nuncijumi.

— Ar jūs, kaip pasirašiusieji, siūlote vidinę komisiją ir kiek ta vidinė komisija gali būti objektyvi? Gal geriau kalbėti apie išorinį tyrimą, nes kalbame apie nusikaltimus, kurie yra apibrėžti Lietuvos baudžiamajame kodekse?

– Mūsų siūlymas yra išorinė, labai plati ekspertų komisija, kuriai vadovautų žmogus, niekaip nesusijęs su institucine bažnyčia. Tokiu modeliu panašios komisijos veikia Vokietijoje. Svarbiausias dalykas – išgirsti, pasiekti nukentėjusius asmenis, aukas, kad jie pamatytų, kad gali prabilti.

– Kaip jūs praktiškai įsivaizduojate šią komisiją? Ar patys nukentėjusieji turėtų kreiptis?

Svarbiausias dalykas – išgirsti, pasiekti nukentėjusius asmenis, aukas, kad jie pamatytų, kad gali prabilti.

– Yra tam tikri tyrimo modeliai ir kitų šalių patirtis. Vieni ekspertai galėtų dirbti su archyvais, o kiti, pagal mokslinį metodą, atliktų socialinį tyrimą.

 – Kokios komisijos veiklos, jos atvirumo jūs, kaip bendruomenė, tikėtumėtės?

– Pagrindas – skaidrumas ir atviras įsivardijimas nustačius tam tikrus atvejus, kai buvo atliekami nusikaltimai, kuriems nėra senaties termino.

– Sakote, kad reikėtų tirti buvusius nusikaltimus? Ar mes kalbame tik apie senus atvejus, o gal ir apie vykstančius dabar?

– To negalima atsakyti. Viena iš paskaitų kviesti šį susitikimą – kalbėti apie tai, kas buvo ir pasirūpinti, kad tokių atvejų nebūtų dabartyje.

– Pasaulyje dėl tokių skandalų mažėja tikinčiųjų. Vokietijoje, paskelbus apie seksualinės prievartos aukas, iš bažnyčios pasitraukė apie milijoną tikinčiųjų. Ar Lietuvoje sulauksime to paties, kad visuomenė dar labiau nusisuks nuo bažnyčios?

– Keičiasi visuomenė, ateina nauja karta, kurios jau visai kitoks santykis su religija. Kol kas matome didelį nusivylimą socialinėje erdvėje, ypač tarp tų nuolatinių, veiklių katalikų.