„Šiandien sąjungininkai priėmė ilgalaikį įsipareigojimą kasmet skirti gynybai bent 2 procentus bendrojo vidaus produkto ir kuo greičiau siekti įvykdyti įsipareigojimus“, – spaudos konferencijoje NATO viršūnių susitikime Vilniuje teigė J. Stoltenbergas.

Šiuo metu šis dydis traktuojamas kaip vadinamosios lubos, o ne grindys.

J. Stoltenbergas taip pat informavo, kad NATO patvirtino „išsamiausius gynybos planus nuo šaltojo karo pabaigos“. Dėl jų Aljanso lyderiai sutarė pirmadienį.

NATO vadovas pabrėžė, kad jie apims papildomų 300 tūkst. aukštos parengties karių, svarią oro ir jūrų pajėgų paramą.

„Norint tai padaryti, turime daugiau investuoti į gynybą. Mūsų naujausi skaičiavimai rodo, kad Europos sąjungininkų ir Kanados išlaidos gynybai 2023-iaisiais išaugs 8,3 procento. Tai yra didžiausios investicijos per dešimtmečius: nuo 2014-ųjų jos jau bus investavusios papildomus 450 mlrd. JAV dolerių gynybai“, – sakė Aljanso generalinis sekretorius.

Kaip nurodoma Vilniaus viršūnių susitikimo komunikate, sprendimas dėl 2 proc. priimtas atsižvelgiant, jog „reikia skubiai skirti daugiau lėšų, kad galėtume tvariai vykdyti savo, kaip NATO sąjungininkių, įsipareigojimus“.

Šios lėšos turėtų būti naudojamos naujos įrangos įsigijimams, taip pat kitoms reikmėms, siekiant įgyvendinti naujus gynybos planus.

„Įsipareigojame bent 20 proc. savo gynybos biudžeto investuoti į pagrindinę įrangą, įskaitant susijusius mokslinius tyrimus ir plėtrą. Pripažįstame, kad šis tikslas turėtų būti įgyvendinamas kartu su ne mažesnėmis kaip 2 proc. BVP metinėmis išlaidomis gynybai“, – rašoma dokumente.

Anot J. Stoltenbergo, 11 NATO narių jau pasiekė arba viršija 2 proc. finansavimą gynybai ir tikimasi, kad jų skaičius kitąmet dar išaugs.

Komunikate taip pat nurodoma, kad sąjungininkai „susitarė toliau gerinti NATO integruotos priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos parengtį, pasirengimą ir sąveiką, visų pirma reguliariai rengdami mokymus ir rotuodami modernias priešlėktuvinės gynybos sistemas ir pajėgumus (....), iš pradžių daugiausia dėmesio skirdami rytiniam flangui“.

Tokiu būdu NATO patvirtino anksčiau gynybos ministrų priimtą sprendimą dėl rotacinio oro gynybos modelio.

Vis dėlto Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad bent kol kas nėra sutarimo tarp šalių, kas galėtų prisidėti prie šio modelio įgyvendinimo, dėl to tariamasi su Prancūzija, Vokietija, Nyderlandais ir kitais partneriais.