Įvairios tendencijos Klaipėdoje

Iš Lietuvos didžiųjų miestų Klaipėda išsiskiria ne tik tuo, kad yra vienintelis uostamiestis, bet ir tuo, kad yra arčiausia, o gal ir žemiausia Baltijos jūros lygio vieta.

Tai ir lemia, kad dalis Klaipėdos per audrą, kai ilgiau pučia vakariniai vėjai, pradedama semti ties senamiesčiu. Taip būdavo visada. Istorijoje fiksuota nemažai itin didelių Klaipėdos potvynių atvejų senamiestyje.

Ateityje potvynių daugės, nes, kaip teigia mokslininkai, pasaulinis vandens lygis kyla sparčiau, nei tikėtasi ar prognozuota.

Dabar nauja Klaipėdos miesto tendencija yra, kad atskiros jo teritorijos ar gatvės apsemiamos ir užėjus intensyvesniam lietui.

Išskirtinė Klaipėda ir tuo, kad šalia jos bene daugiausiai vandens telkinių. Klaipėda tiesiogiai siejasi su Baltijos jūra, Kuršių mariomis ir Karaliaus Vilhelmo kanalu.

Be jų Klaipėda dar turi nemažą dalį vidaus upių, kaip Dangė ir Smeltalė, Mumlaukio ežerą, keletą tvenkinių ir mažesnių vandens telkinių.

Vieta: Klaipėdos miestas yra įsipareigojęs tvarkyti ir dalį botaninio draustinio teritorijos prie Malkų įlankos. / V. Matučio nuotr.

Išskirtinė vandens kultūra

Pagal turimą vandens telkinių kiekį, įskaitant Kuršių marias ir Baltijos jūrą, su Klaipėda niekas negalėtų susilyginti. Gal arčiausiai būtų Kaunas, kuris yra šalia Kauno marių ir kurio teritorijoje Neris įteka į Nemuną.

Pagal turimą vandens telkinių kiekį, įskaitant Kuršių marias ir Baltijos jūrą, su Klaipėda niekas negalėtų susilyginti.

Klaipėda turi ir specifines su vandens kultūra susietas tradicijas. Žymiausia iš jų Jūros šventė, Europos jūros diena, kuri yra ir tarsi jūrinio laivybos sezono startas. Norėtųsi, kad Klaipėda pagal savo tradicijas dar labiau priartėtų prie vandens.

Norėtųsi, kad uostamiestyje pasikeitus jo vadovybei, kai į savivaldybę atėjo buvę uostininkai, Klaipėdoje prasidėtų tarsi jūrinės idėjos pakilimo epocha. Klaipėda tuo ir žymi, kad jos istorija labai glaudžiai susieta su jūra, jūrines idėjas iki 1923 m., o ypač po šio laikotarpio, tarpukario Lietuvoje kėlusiais ir įgyvendinusiais žmonėmis. Klaipėda vėl ir realiai turėtų sugrįžti arčiau prie jūros, jos kultūros.

Išskirtinė Klaipėda ir dideliais laivais, kurie ne tik uždūmina ją, bet ir dažnai puošia, ypač kruiziniai laivai ar burlaiviai. Tikėtina, kad tokių laivų ateityje Klaipėdoje tik daugės, nes prie „Memelio miesto“ rengiamasi pradėti statyti antrąjį kruizinių laivų terminalą.

Upės, telkiniai ir kanalai

Šiomis dienomis paskelbtas konkursas rinkti ir šalinti atliekas nuo Klaipėdos mieste esančių vandens telkinių.

Projektas apima Žardės didįjį ir Žardės mažąjį telkinius Smiltelės gatvėje, 4 tvenkinių Draugystės parko kompleksą, Ąžuolyno parko telkinį, Malūno parko telkinį, Mumlaukio ežerą Liepojos gatvėje, Jono kalnelio kanalą, Smiltelės upės atkarpą nuo Taikos prospekto iki žiočių, vandens telkinius prie Pietinės ir Kretingos gatvių, Smeltės botaninį draustinį Malkų įlankos pakrantėje, vandens telkinį Sąjūdžio parke, kūdrą prie Smiltelės g. 24.

Atskirai išskirtos 3 Dangės upės atkarpos – nuo žiočių iki Gluosnių skersgatvio; pakrantė prie tilto Liepų gatvėje ir Dangės upės pakrantė nuo Panevėžio gatvės.

Atliekos nuo balandžio iki spalio būtų renkamos du kartus per mėnesį. Prie vandens telkinių šiukšlės būtų valomos iki 20 metrų juostos bei 2 metrų juostos prie paties telkinio kranto.

Kiekvieno valymo metu nuo vandens telkinių paviršiaus ir dugno surenkamos mišrios komunalinės, stambiosios atliekos, statybinis laužas, padangos ir kita.

Planuojama sudaryti sutartį dėl vandens telkinių valymo mažiausiai artimiausiems trejiems metams.