Tradicijas neigiantis manifestas, pats tapęs tradicija, kurios taip reikėjo miestui: per šešerius metus kauniečių atrastas, pamiltas ir neatsiejama Kauno dalimi tapęs „Fluxus“ festivalis nesibaigė su jį pagimdžiusiu projektu „Kaunas–Europos kultūros sostinė 2022“. Atvirkščiai – tampa savarankišku ir jau pripažintu miesto festivaliu: konferencijos „Revolution“ skelbiamuose renginių organizatorių apdovanojimuose „Revolution Awards 2023“ Kauno „Fluxus“ festivalis buvo paskelbtas „Miesto šventės“ nominacijos nugalėtoju.

Skatinantis žmonių kūrybiškumą, bendruomeniškumą, padedantis išlaisvėti „Fluxus“ festivalis tapo vienu keisčiausių ir netikėčiausių renginių Kauno mieste, kasmet sutraukiančiu tūkstantinę auditoriją.

– Esi kopimo į kalną idėjos sumanytojas: ar tuomet, pirmojo fluksiško kopimo į Parodos kalną metu, nujautei ir įsivaizdavai, kad užgimsta nauja miesto tradicija ir kad ji gali tiek išaugti?

– Labai svajojau, kad Kaunas turėtų savo karnavalą. Karnavalo žanras labai įdomus – jis yra apie kelionę tarp dviejų pasaulių: žinomo ir nežinomo. Dar karnavalas pažadina mūsų kūrybiškumą, jis moko nebijoti pasakoti istorijas. Karnavalas man yra ir miesto simbolis, daug save gerbiančių Europos miestų turi karnavalo tradiciją. Labai norėčiau, kad Europos kultūros sostinės metu susikūrusi tradicija liktų.

Daug save gerbiančių Europos miestų turi karnavalo tradiciją. Labai norėčiau, kad Europos kultūros sostinės metu susikūrusi tradicija liktų.

– Kiek apskritai dabartinis „Fluxus“ festivalis pakito nuo pirminio sumanymo – gal išliko identiškas, tik plėtėsi kiekybiškai?

– Festivalį kūrė daug žmonių, todėl jų reikėtų klausti, kiek viskas pasikeitė. Štai, pavyzdžiui, tikrai negalėjau pagalvoti, kad puiki Tomo Ivanausko idėja pavadinti Kauno oro uostą „Fluxus“ vardu bus įgyvendinta ir dabar ant oro uosto pastato parašyta FLUXUS! Man rūpėjo tik viena „Fluxus“ festivalio dalių – pasiūlymas kopti į Parodos kalną fluksišku būdu. Stengiausi, kad miestas gautų karnavalą, ir ne bet kokį, o intelektualų, tad vis bandžiau priminti Jurgio Mačiūno idėjas ir prie jų derinti kai kuriuos pirmųjų festivalių aspektus. Buvau vienas iš didelės komandos festivalio kūrėjų.

– Kaip pats supranti, kas yra „fluxus“? Arba kas tau yra „fluxus“?

– Nebandau išrasti savo „fluxus“. Man visai gana J. Mačiūno „Fluxus manifesto“. Jame iš esmės teigiama, kad kiekvienas mūsų turi teisę kurti ir siūlyti pasauliui savo kūrybą. Manifeste pasisakoma prieš meno komercializavimą, elitiškumą, tuštumą, dekoratyvumą, miesčioniškumą, nulaižytą „grožį“. Teigiamas gyvas veiksmas, gyvas komentaras dabartiniam gyvenimui, aktyvi menininko pozicija. „Fluxus“ siūlė rizikuoti, kritikuoti, nebijoti būti politiškiems. Tad ir Kauno kopimas į kalną „fluxus“ būdu gali būti toks.

Kas? „Fluxus“ festivalis, kopimas į Parodos kalną.

Kur? Kopimo pradžia – J. Mačiūno aikštėje (Parodos g. 1).

Kada? Rugsėjo 8 d. nuo 22.30 val.