E. Mėlinauskienės fotoistorija „Diagnozė“ buvo sukurta 2003–2005 m., siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į onkologines ligas ir mažinti su vėžio diagnoze susijusias stigmas. Prieš kelis dešimtmečius, kai Eglė ėmėsi fotografuoti onkologinius ligonius, vėžio diagnozė buvo tabu ir daugeliui atrodė tolygu mirčiai. Žmonės dažniausiai likdavo nežinioje ir tai tik stiprino su šia liga susijusias baimes ir mitus.

E. Mėlinauskienės nuotr.

„Pati asmeniškai nuėjau visą šį kelią, buvau neseniai pirmą kartą išgirdusi diagnozę ir dar nežinojau – gyvensiu ar mirsiu. Tai buvo labai sunki ir skausminga patirtis. Galiausiai, supratus, kad gyvensiu, atėjo ir suvokimas, kad apie tai noriu pasakoti kitiems, – sakė fotografė. – Supratau, ką reiškia džiaugtis kiekviena diena ir labai paprastais dalykais, kurių anksčiau nepastebėdavau. Jei ne liga, niekada nebūčiau sukūrusi fotografijų ciklo apie sergančių vėžiu žmonių kasdienybę. Savo nuotraukomis sveikam pasauliui norėjau papasakoti apie gyvenimą už ligoninės sienų, padrąsinti ligonius, suteikti jiems vilties ir kartu pasakyti, kad vėžys – ne mirties nuosprendis. Šios fotografijos – savotiška duoklė už mano antrą gyvenimą.“

E. Mėlinauskienės nuotr.

Anot jos, rugsėjis – ne tik apie sergančius vaikus, bet ir apie mus visus. „Vieni esame labai šalia sergančių vaikų, kiti – toli, bet drauge esame bendruomenė, kurią vienija gerumo ir supratingumo genas ir noras padėti tam, kuriam šiandien reikia mūsų visų pagalbos“, – sako E. Mėlinauskienė.