Susisiekimo ministerija siūlo patikslinti mokesčiui apskaičiuoti naudojamus koeficientus. Pasak jos, pakeitimai mokestį priartintų prie rinkos kainų, skatintų sklandžią oro uostų veiklą.

Vyriausybei pritarus, mokestis Vilniaus oro uoste didėtų 3,1 karto – nuo 1,08 iki 3,31 euro  už kvadratinį metrą, Kauno oro uoste – 12,8 karto – nuo 0,18 iki 2,3 euro, Palangos oro uoste – 3,3 karto – nuo 0,57 iki 1,87 euro.

Atitinkamai išaugtų ir žemės nuomos ne aukciono būdu metinės pajamos: Vilniuje jos siektų apie 363,4 tūkst. eurų (dabar – 118,1 tūkst.), Kaune – 151 tūkst. eurų (12 tūkst.), Palangoje – 13,2 tūkst. eurų (4 tūkst.).

Pasak Lietuvos oro uostų, dėl infliacijos, lėmusios nuomos rinkos kainos augimą, didėjo žemės nuomos ne aukciono ir aukciono būdu mokesčio skirtumas, todėl nuomojantieji žemę ne aukcione turi konkurencinį pranašumą.

Siūloma numatyti, kad mokestis būtų indeksuojamas nuo 2025 metų taikant vidutinę infliaciją

Bendras oro uostų plotas siekia 942,9 ha, iš jų apie 87 proc. sklypų naudojama aviacinei infrastruktūrai, apie 10 proc. rezervuota plėtrai ir komerciniams projektams ir apie 3 proc. nuomojama privatiems pastatams, naujų pastatų statybai ir aviacinių paslaugų plėtrai.

Oro uostų duomenimis, komercinei ir su aviacijos sritimi susijusių įmonių veiklai nuomojamas plotas siekia 25,3 ha.