Lenkijos statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį 2023 metų ketvirtį lietuviai apsipirkdami šioje šalyje išleido beveik 70 mln. eurų, o antrąjį ketvirtį net 97 mln. eurų.

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė ragina nesureikšminti tautiečių apsipirkimo kaimyninėje šalyje. Pasak jos, tai įprastas reiškinys daugelyje ES šalių, kai pasienio gyventojai vyksta apsipirkti į gretimas valstybes ieškodami pigesnių prekių.

„Socialinėje erdvėje labai išpučiamas vykimas į Lenkiją, atrodo, kad ten apsiperka labai daug gyventojų. Bet palyginus su visomis „Swedbank“ klientų išlaidomis, 2023 m. Lenkijoje lietuvių išlaidos siekia tik apie 1,5 proc.“ – sakė ji.

Pašnekovės teigimu, šiuo metu stebima kita įdomi tendencija: nors pagal užsienio atsiskaitymus Lenkija tebėra pirmoje vietoje, tačiau beveik tokias pat sumas lietuviai išleidžia ir Vokietijoje.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat teigė, kad lietuvių apsipirkimai Lenkijoje nedaro didelės neigiamos įtakos mūsų biudžetui, gerokai reikšmingesni Lietuvos mažmeninės prekybos rinkai yra tokie veiksniai, kaip infliacija, vartotojų lūkesčiai bei reali ekonominė situacija.

Socialinėje erdvėje labai išpučiamas vykimas į Lenkiją, atrodo, kad ten apsiperka labai daug gyventojų. 

 

Tačiau „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų direktorius Baltijos šalims Liudas Zakarevičius prognozuoja, kad akcizinių kainų augimas gali ne tik paskatinti apsipirkimus užsienyje, bet ir padidinti šešėlinę prekybą bei išauginti kontrabandinės produkcijos srautus.

Infliacija ir atostogos skatino pirkti Lenkijoje

G. Ilekytė sakė, jog klientų duomenys rodo, kad daugiausia pinigų Lenkijoje Lietuvos piliečiai išleido liepą ir rugpjūtį – net dvigubai daugiau, palyginus su dabartiniu laikotarpiu.

„Būtent tuo metu buvo neigiamai paveikta gyventojų perkamoji galia. Kartu tai buvo ir atostogų sezonas, kai nemažai žmonių arba ilsėjosi Lenkijoje, arba keliavo per ją tranzitu ir tai išnaudojo apsipirkimui“, – apie rekordiškai didelių išlaidų priežastis kalbėjo ekonomistė.

Ji sakė, kad nors bankas neturi duomenų apie vidutinio krepšelio Lenkijoje dydį, tačiau remiantis Lenkijos statistikos departamento duomenimis, galima teigti, kad jis šiuo metu yra padidėjęs apie 10 proc.

„Dabar gyventojų perkamoji galia jau atsigauna, žvelgiant į atsiskaitymus Lenkijoje nepastebime apsipirkimo ten augimo. Pirkėjų srautai buvo padidėję tada, kai buvo pasiektas perkamosios galios dugnas“, – pastebėjo G. Ilekytė.

Palyginus su visomis „Swedbank“ klientų išlaidomis, 2023 m. Lenkijoje lietuvių išlaidos siekia tik apie 1,5 proc.

 

Tiesa, pasak pašnekovės, dar nėra gruodžio duomenų ir todėl negalima pasakyti, ar kalėdinė prekyba kaip nors paveikė lietuvių srautus Lenkijos prekybos centruose.

Kainų skirtumus lemia ne tik mokestinė sistema

A. Izgorodinas taip pat teigė, jog tiksliai įvardinti, kokių ir kiek prekių nuperkama užsienyje sudėtinga.

Tačiau galima daryti prielaidą, kad tai dažniausiai trumpo galiojimo prekės, kurias lengva atsivežti iš kitos šalies į Lietuvą ir kurioms taikomi mažesni mokesčių tarifai – t. y. PVM ir akcizai. O tokia produkcija dažniausiai yra maisto produktai, gėrimai, tabako gaminiai bei degalai.

Aleksandras Izgorodinas. J. Elinsko (ELTA) nuotr.

„Lietuviai labiausiai motyvuoti apsipirkinėti Lenkijoje. Ir būtent PVM dydis yra labai svarbus veiksnys, kuris lemia prekių kainas. Lietuvoje PVM maistui yra 21 proc., Lenkijoje – 5 proc. Todėl natūralu, kad maisto prekės, gėrimai ir tabakas yra tos prekės, kurias lietuviai labiausiai ten ir perka“, – sakė ekonomistas.

Pasak G. Ilekytės, Lenkijoje kainų lygis žemesnis jau ne vienerius metus dėl įvairių priežasčių.

„Tai didesnė šalis, kurioje daugiau gyventojų, didesnė masto ekonomija, taip pat kita valiuta. Tai ir lemia, kad dalies prekių kainos yra mažesnės“, – vardijo ji ir teigė, kad PVM mažinimas nebūtų efektyvi priemonė kovojant su kainų kilimu. Anot jos tai rodo daugybė tyrimų.

Apsipirkimas užsienyje – įprasta praktika Europoje

Abu kalbinti ekonomistai pabrėžė, kad lietuvių apsipirkimas Lenkijoje nedaro didelės neigiamos įtakos nei mūsų šalies biudžetui, nei ekonomikai.

„Į Lenkija apsipirkti vyksta ir vokiečiai, olandai – į Vokietiją, šveicarai – į Prancūziją. Tokios tendencijos yra ir kitose šalyse ir Lietuva čia nėra išskirtinė. Daugelis europiečių ieško pigesnių produktų, pasienio gyventojai neretai vyksta ten, kur mažesnės kainos“, – teigė G. Ilekytė.

Pasak jos, dažnai skaitydami, matydami įvairius komentarus apie apsipirkimus kaimyninėje šalyje, susidarome įspūdį, kad daug gyventojų ten vyksta nuolatos.

„Tačiau žiūrinti ir vertinant visą statistiką, tai nėra labai reikšmingos išlaidos. Lenkijos statistikos departamentas matuoja, kiek užsieniečiai išleidžia pinigų. Jų duomenimis per pirmus 6 šių metų mėnesius Lietuvos gyventojai išleido apie 100 mln. eurų. Tai nėra labai maža suma, tačiau ji sudaro iki 2 proc. visų Lietuvos gyventojų išlaidų mažmeninėje prekyboje“, – skaičiais dalijosi pašnekovė.

Tokie gyventojų apsipirkimai gali paveikti tik tuos prekybininkus, kurie yra arčiau sienos.

 

Jos teigimu, tai didelio poveikio Lietuvos ekonomikai nedaro.

„Nemanau, kad ir ateityje jo reikia tikėtis. Tokie gyventojų apsipirkimai gali paveikti tik tuos prekybininkus, kurie yra arčiau sienos“, – įsitikinusi ekonomistė.

A. Izgorodinas taip pat sutinka, jog gyventojų įprotį apsipirkti Lenkijoje jaučia tik pasienio mažmeninės prekybos tinklai, bet didelės įtakos mokesčių surinkimui tai neturi reikšmės.

„Jei imtume visą Lietuvos mažmeninės prekybos sektorių, įskaitant ir maistą, apsipirkimo Lenkijoje poveikis yra labai nedidelis. Tai parodo ir statistika: mažmeninė prekyba maisto produktais šių metų spalio mėnesį nukrito tik 0,6 proc. Tai gana nedidelis skaičius“, – pastebėjo pašnekovas.

Ekonomisto teigimu, gerokai didesnę įtaką Lietuvos mažmeninės prekybos rinkai turi tokie veiksniai kaip infliacija, vartotojų lūkesčiai bei reali ekonominė situacija.

Lietuviai perka ne tik Lenkijoje

Kadangi nuo Naujųjų metų Lietuvoje didėja akcizai ir dėl to brangs alkoholis, tabako gaminiai, degalai, G. Ilekytė, neatmetė galimybės, kad gyventojų susidomėjimas vykti į Lenkiją apsipirkti gali laikinai suaktyvėti.

„Tačiau to nesureikšminčiau“, – teigė ji.

Pašnekovė sakė, kad šiuo metu stebima kita įdomi tendencija: nors pagal užsienio atsiskaitymus Lenkija tebėra pirmoje vietoje, tačiau beveik tokias pat sumas lietuviai išleidžia ir Vokietijoje. Pasak jos, kaip ir į Lenkiją, taip ir į Baltarusiją lietuvius vilioja bendras žemesnis kainų lygis žemesnis.

„Žmonės ten perka maistą, tabako gaminius, degalus. Dalis ten vykdavo pirkti specifiškai vaistų“, – pastebėjo ekonomistė. Ir sako, kad nemažėjantį apsipirkimų srautą Baltarusijoje gali lemti ir Lietuvoje apsigyvenę baltarusiai.

„Gali būti, kad šiuo metu ten apsipirkti vyksta mažiau lietuvių, bet čia gyvenantys baltarusiai ten lankydami artimuosius ir apsipirkinėja ir todėl pirkimo apimtys vis tiek išlieka stabilios“, – svarstė pašnekovė.

Pigesnių produktų vartotojai ieškos ir šešėlinėje rinkoje

Savo ruožtu „Philip Morris Baltic“ atstovas L. Zakarevičius teigė, kad kiekvienas akcizų kėlimas daro įtaką ne tik apsipirkimui užsienyje, bet ir šešėlinės rinkos augimui, kuri yra didelė piktžaizdė ir valstybei, ir akcizinių prekių gamintojams.

„Kadangi kitais metais gana ženkliai kyla akcizas kaitinamajam tabakui – o tai prekių kategorija, kur produktai ir taip gana brangūs – po akcizų kėlimo jie pabrangs dar labiau. Natūralu, kad nemaža dalis šių produktų vartotojų jų ieškos ir šešėlinėje rinkoje, ir kaimyninėse šalyse, ypač Lenkijoje, kur tie produktai gerokai pigesni “, – prognozavo jis.

Pasak L. Zakarevičiaus, šiandien šių produktų kainos Lietuvoje ir Lenkijoje skiriasi apie 50 centų už pakelį, o po naujųjų metų tas skirtumas bus dar didesnis.

„Stebėdami savo produkcijos pardavimų kritimą Lietuvos pasienio regionuose ir jų augimą Lenkijos pasienyje, mes matome kad skaičiai koreliuoja. Kitų metų pavasarį prasidės diskusijos dėl naujo mokesčių plano akciziniams gaminiams, todėl labai svarbu įvertinti akcizų politiką kaimyninėse valstybėse“, – įsitikinęs L. Zakarevičius.

Pasak jo, labiausiai neramina tai, kad Lietuvoje mažėja akcizų skirtumas tarp cigarečių ir bedūmių kaitinamojo tabako gaminių, kai kaimyninėse šalyse ir bendrai Europos Sąjungoje jis yra ženkliai didesnis.

„Estijoje tarp šių prekių akcizų tarifų skirtumas yra 83 proc., Latvijoje 54 proc., Lenkijoje – 74 proc., bendras ES vidurkis 63–65 proc. Tuo tarpu Lietuvoje – 42 proc. Jeigu mūsų šalyje tendencija išliks tokia pati ir akcizų skirtumas toliau mažės, tai neabejotinai dar labiau paskatins kaitinamojo tabako vartotojus šių gaminių ieškoti kaimyninėse šalyse arba šešėlinėje rinkoje“, – sakė pašnekovas.