„Išnagrinėjome visą informaciją, įvertinome tiek jo pateiktus duomenis, tiek papildomą savo surinktą informaciją ir konstatavome, kad jam nekyla persekiojimo grėsmė jo kilmės valstybėje ir nusprendė nesuteikti prieglobsčio“, – BNS sakė departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Kazachstanietis aktyvistas šį sprendimą buvo apskundęs ir kurį laiką bylinėjosi su departamentu. Vis tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gruodį galiausiai atmetė D. Khassenovo skundą.

Tai reiškia, jog liko galioti Migracijos departamento sprendimas, kuriuo jam prieglobstis nebuvo suteiktas.

Anot E. Gudzinskaitės, aktyvistas atsisakė savo noru išvykti iš Lietuvos, todėl nuspręsta jį išsiųsti.

Vis tik europarlamentaras iš Lietuvos, liberalas Petras Auštrevičius ir jo kolegos iš Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto ragina Migracijos departamentą persvarstyti savo sprendimą.

„Lietuvos Teisingumo ministerija daugiau nei prieš dešimtmetį padarė grubiausią klaidą, Minskui ir (Aliaksandro) Lukašenkos klikai perduodama duomenis apie dabartinį Nobelio taikos premijos laureatą (Alesį) Beliackį, kuris buvo iškart įkalintas autoritarinio režimo, – sakė P. Auštrevičius. – Šiandien raginu atsakingas Lietuvos institucijas nekartoti klaidų ir nesužlugdyti jauno žmogaus teisių aktyvisto D. Khassenovo gyvenimo. Raginu garantuoti jam teisę saugiai gyventi Lietuvoje.“

Politiko teigimu, aktyvistas fiksavo žmogaus teisių pažeidimus Kazachstane, Europos Sąjungos įvestų sankcijų karą Ukrainoje tęsiančiai Rusijai apėjimą per Kazachstaną.

Tuo metu Migracijos departamentas teigia neįžvelgiantis D. Khassenovui kylančių grėsmių.

„Ta persekiojimo grėsmė, tikimybė turi būti pakankamai reali, kad jau galėtum sakyti, kad ji gali persekioti, o būtent to realumo nepamatėme, pastebėjome, kad šis asmuo keliavo – buvo sugrįžęs į Kazachstaną ir vėl išvyko, niekas jam netrukdė, išdavė dokumentus. Reiškia, jokių galimo persekiojimo įrodymų mes neaptikome“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Anot jos, kol kas kazachas aktyvistas dar nėra deportuotas.