„Ketiname jau labai greitu laiku susitikti su Užsienio reikalų ministerijos atstovais ir toliau kalbėtis dėl ambasadoriaus Lenkijoje, taip pat ir dėl kitų pozicijų, kurios atsivers jau šių metų rotacijoje“, – antradienį Žinių radijui sakė ji.

Pastaruoju metu Prezidentūra ir URM viešai aiškinasi, kodėl užtruko Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje skyrimas.

Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pražios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

URM teigia 2021 metų rudenį pateikusi savo kandidatą, tačiau prezidentui Gitanui Nausėdai jis esą netikęs.

Be to, URM atstovų duomenimis, pernai surengta 14 atrankų į šiemet atsilaisvinsiančias ambasadas, jų laimėtojai lapkritį pateikti valstybės vadovui, tačiau jokio jų vertinimo iki šiol negauta.

Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pirmadienį po Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio žurnalistams sakė, kad ministerija laukia prezidento paaiškinimo, kodėl netinka per konkursą atrinktas kandidatas į ambasadorius Lenkijoje.

Pasak viceministro, „jeigu kandidatai atrenkami remiantis objektyviais, labai aiškiais kriterijais, tai atsakymas, kodėl tinka ar netinka, irgi turėtų būti argumentuotas“.

A. Skaisgirytė antradienį Žinių radijui tvirtino, kad ne URM prerogatyva prašyti valstybės vadovo paaiškinimų.

„Prezidentas iš tikrųjų gali turėti savo sumetimų, jis mato strateginį paveikslą, ir reikalauti iš jo atsakymo turbūt nebūtų ministerijos prerogatyva“, – teigė patarėja.

Tęsiantis ginčui dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo, Prezidentūros kanclerė praėjusią savaitę raštu kreipėsi į URM kanclerę, prašydama pateikti šalies dokumentaciją apie URM vykdytus kandidatų į Lietuvos diplomatinių atstovybių, tarp jų ir ambasados Varšuvoje, vadovus atrankos konkursus.

Savo ruožtu ministerija nurodė negalinti pateikti prašomų duomenų, nes „jokių protokolų tiesiog fiziškai neegzistuoja“.

Dėl tokio URM atsakymo A. Skaisgirytė teigė abejojanti atrankos proceso skaidrumu.

„Toks atsakymas reiškia, kad yla išlindo iš maišo. Buvo lyg paskelbta atranka, lyg ir kažkokie žmonės dalyvavo toje atrankoje, tačiau, pasirodo, kad nėra jokio kolegialaus organo, kuris nuspręstų, kas gi labiausiai tinkamas, remdamasis kažkokiais kriterijais. Tai yra žmonės pateikia paraiškas, jie dalyvauja, tačiau finale sprendimą padaro ministras. Ministras savo nuožiūra, neaišku, kokiu kriterijumi remdamasis, sako, kad ok, šitas man tinka, šitas netinka, šitas tinka, šitas netinka“, – teigė patarėja.

„Šita tvarka nė kiek nesiskiria nuo anksčiau buvusių tvarkų, ankstesnių vyriausybių taikytų tvarkų, kurias šita Vyriausybė labai kritikavo. Atsimename apie norą depolitizuoti ambasadorių, diplomatinių atstovų skyrimo procesą, tai jokio depolitizavimo šiuo atveju neįvyko“, – tvirtino A. Skaisgirytė.

Nuo 2021 metų URM įvedė atrankas į diplomatinių atstovybių vadovų pareigas ir teigė taip siekianti maksimaliai apriboti vadinamuosius politinius paskyrimus, kai ambasadoriais skiriami politikai ar kiti asmenys ne iš diplomatinės tarnybos.