Tarp jo gairių – nustatyti optimalią linijos trasą, numatyti reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas jos statybai, rašoma nutarimo projekte.

Be to, kitu nutarimu Vyriausybei siūloma pakeisti sinchronizavimo projektų sąrašą, į jį įtraukiant „Harmony Link“ sausumos jungtį, energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos įdiegimą, 330 kV Neries transformatorių pastotės rekonstravimą ir „NordBalt“ jūrinės jungties valdymo sistemos atnaujinimą.

Didžiausią ir vienu svarbiausių laikomą Baltijos šalių energetinės integracijos su Europa projektą – „Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.

Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti anksčiau – 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“.

Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.

Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, atlikti galutinius „Harmony Link“ alternatyvos sausumoje skaičiavimus ir patvirtinti galutinį investicinį sprendimą planuojama pirmąjį šių metų pusmetį. Šiemet kartu su lenkais tikimasi paskelbti ir naujus rangovų konkursus.    

Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.