Suskaičiavus visus balsus, buvęs konservatorių ministras pirmininkas A. Stubbas surinko 27,2 proc. balsų, o buvęs užsienio reikalų ministras P. Haavisto iš Žaliųjų partijos, kuris varžosi kaip nepriklausomas kandidatas, užsitikrino 25,8 proc. balsų, pranešė rinkimų pareigūnai.

Rinkėjų aktyvumas buvo 71,5 proc.

Jie susitiks antrajame rinkimų rate, kuris vyks vasario 11 d.

„Kad ir su kuo susidurčiau antrajame rate, žinau, kad tarp mūsų vyks konstruktyvi, civilizuota ir gera diskusija sudėtingais užsienio politikos klausimais“, – kiek anksčiau visuomeniniam transliuotojui „Yle“ sakė A. Stubbas.

Nors prezidento galios yra ribotos, valstybės vadovas, kuris taip pat yra Suomijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, bendradarbiaudamas su vyriausybe padeda formuoti užsienio politiką. Tai reiškia, kad besikeičiantis geopolitinis klimatas Europoje bus svarbiausias nugalėtojo rūpestis.

„Žiūrint į abu (kandidatus – ELTA), kurie pateko į kitą raundą, patirtis užsienio politikoje gali būti tai, ko ieškojo žmonės“, – paaiškėjus rezultatams naujienų agentūrai AFP teigė Tamperės universiteto politikos tyrimų direktorė Hanna Ojanen.

Prasidedant balsavimui, ekspertai manė, kad kraštutinių dešiniųjų Suomių partijos kandidatas Jussi Halla-aho gali patekti į antrąjį ratą. Jis galiausiai liko trečioje vietoje su 19 proc. balsų.

Rinkėjas Hannu Kuusitie AFP nurodė, kad šaliai reikia tokio prezidento, kuris turi lyderio savybių ir yra žmogiškas. „Žinoma, prireikus, jis taip pat turi būti griežtas“, – pridūrė jis.

Tai du labai patyrę politikai realistai, kurie žino, apie ką kalba.

Maskvos ir Helsinkio santykiai pašlijo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Tai paskatino Suomiją atsisakyti dešimtmečius puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir 2023 m. balandį įstoti į NATO.

Rusija, su kuria Suomija turi 1 340 kilometrų ilgio sieną, netrukus perspėjo apie „atsakomąsias priemones“.

Žmonės kaip ginklas

2023 m. rugpjūtį Suomija pradėjo fiksuoti migrantų, be vizų atvykstančių per jos rytinę sieną, antplūdį. Vėliau Helsinkis pareiškė, kad Maskva stumia šiuos migrantus ir tai daro vykdydama hibridinę ataką, skirtą destabilizuoti šalį. Lapkritį Suomija uždarė savo rytinę sieną.

„Dabar esame tokioje situacijoje, kurioje Rusija, o ypač Vladimiras Putinas, naudoja žmones kaip ginklą, – ketvirtadienio vakarą paskutinių per televiziją rodytų debatų metu tvirtino A. Stubbas. – Tai su migrantais susijęs klausimas, tai negailestinga, ciniška priemonė. Ir tokiu atveju turime teikti pirmenybę Suomijos saugumui.“

P. Haavisto savo ruožtu pabrėžė, kad Suomija turi „pasiųsti Rusijai labai aiškią žinutę, jog tai negali tęstis“.

Po Šaltojo karo Helsinkis palaikė gerus santykius su Maskva.

Dabartinis prezidentas Saulis Niinisto, kuris atsistatydina po dviejų šešerių metų kadencijų, kadaise didžiavosi glaudžiais ryšiais su Rusijos prezidentu V. Putinu, bet vėliau tapo vienu aršiausių jo kritikų.

Šiame kontekste kandidatai į prezidentus pabrėžia tiek Suomijos savarankiškumą, tiek jos, kaip NATO narės, naują vaidmenį, sakė Helsinkio universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanė Hanna Wass.

Patyrę realistai

A. Stubbas 2014–2015 m. dirbo Suomijos ministru pirmininku, o P. Haavisto savo karjeroje yra užėmęs keletą ministrų postų.

„Tai du labai patyrę politikai realistai, kurie žino, apie ką kalba“, – tvirtino H. Ojanen.

Tuo metu Tamperės universiteto užsienio politikos profesorius Tuomas Forsbergas pažymėjo, kad, nepaisant panašių politinių pažiūrų, A. Stubbas yra labiau dešiniųjų, o P. Haavisto – kairiųjų atstovas.

Jis pridūrė, kad antrajame rinkimų rate lemiamas vaidmuo gali tekti debatams.