Pastebimas neigiamas požiūris

2018 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimas, kuris nurodė, kad žmonės privalo įsirengti autonominius dūmų signalizatorius (detektorius) savo namuose.

Už šio reikalavimo nevykdymą Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė – bauda nuo 10 iki 70 eurų.

„Suprasdami, kad atsiradusi prievolė gali sukelti nepatogumų žmonėms, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, vykdydami prevencines akcijas ir lankydamiesi gyventojų būstuose, šią pareigą pristatė palaipsniui. Bet praėjus net penkeriems metams, iki šiol susiduriama su neigiamu žmonių požiūriu į šią saugios aplinkos kūrimo priemonę“, – tikino Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Aurelija Maslauskienė.

Įtarė, kad prietaisas filmuoja

Anot priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės, su didžiausiais sunkumais susidurta pačioje pradžioje – kai kuriems žmonėms pasirodė neįprasta, kad į duris beldžiasi pareigūnai ir pasakoja apie kažkokius esą įtartinus prietaisus.

„Yra buvę visokių patirčių: ir neįsileisdavo, iškeikdavo, sukčiais ir prekių platintojais palaikydavo. Tačiau geranoriškai nusiteikę gyventojai supratingai išklausydavo, domėdavosi šia naujove, teiraudavosi, kaip naudotis dūmų detektoriais. Būdavo ir paskambindavo pasikonsultuoti, jeigu kildavo nesklandumų dėl šio prietaiso“, – pasakojo A. Maslauskienė.

Ji taip pat atskleidė ir keletą įsimintiniausių istorijų, susijusių su dūmų detektoriais.

Gaisrai: pernai buvo atvejų, kai namuose neįsirengę dūmų detektorių žmonės gyvenimą baigė tragiškai. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Pirmaisiais metais tekdavo išgirsti, kad šie prietaisai filmuoja ir seka gyventojus, yra naudojami kaip pasiklausymo įranga. Grasindavo ir šunis paleisti, ir slėpdavosi, kad tik neįsileistų į namus. Dažnam atrodydavo, kad ugniagesiai jais prekiauja, siekia pasipelnyti“, – tikino Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė.

Pasak jos, kartais detektorius žmonės laiko spintose, stalčiuose. Dažnai būna, kad pamiršta įdėti naujas baterijas, tad vėliau piktinasi, kodėl prietaisas nesuveikė.

Išmetė pro langą

Yra buvę atvejų, kai, prevencinių akcijų metu ant lubų įrengus detektorių, žmonės skambindavo ir reikalaudavo atvykti pakartotinai, nes prietaisas nukrito ir neveikia.

Vienas dažnesnių pasiteisinimų, kodėl detektoriaus nėra namuose, – neva jį įsirengus nebus galima parūkyti namuose arba priešingai – teisinamasi, kad namie nerūkoma, tad kam tas detektorius?

„Labiausiai į atmintį įstrigusios istorijos: nuo gaminamo maisto suveikus detektoriui, gyventojai, neapsikentę jo garsinio signalo, išmetė pro langą, tad ugniagesiams ilgai teko ieškoti jo krūmuose ir išjungti. Taip pat suveikus detektoriui, žmonės jį „nuėmė“ daužydami šluota“, – pasakojo A. Maslauskienė.

Paliko ant fotelio

Būta ir įvykių, pasibaigusių tragiškai.

A. Maslauskienė pasakojo, kad, gaisrui kilus viename individualiame name, buvo rastas sąmonę praradęs žmogus, kaip vėliau paaiškėjo, stipriai apsinuodijęs degimo metu išskiriamais produktais.

Grasindavo ir šunis paleisti, ir slėpdavosi, kad tik neįsileistų į namus.

Žmogus namuose turėjo autonominį dūmų detektorių, tačiau jis buvo ne pritvirtintas prie lubų, o padėtas ant fotelio.

Tik kai dūmai nusileido prie jo, įrenginys pradėjo veikti.

Jeigu detektorius būtų buvęs pakabintas ant lubų, apie gaisrą jis būtų pranešęs gerokai anksčiau ir žmogus būtų laiku pasišalinęs iš patalpos.

„Per daugiau nei penkerius metus skaičiuojame šimtus (Lietuvos mastu) pavyzdžių, kai suveikę detektoriai pažadina iš miego ir išgelbsti žmones, atkreipia net kaimynų dėmesį ir jie iškviečia ugniagesius. Tačiau kur kas labiau liūdina negailestinga statistika: gaisruose dažniausiai žmonės žūsta savo pačių namuose, deja, juose nebūna įrengti dūmų detektoriai, galėję išgelbėti gyvybę. Pavyzdys Klaipėdoje: pernai jauniausia gaisre žuvusi auka – vos 28-erių vyras. Gaisras kilo dėl be priežiūros palikto gaminamo maisto, vyriškis užsnūdo ir nebepabudo. Jeigu namie būtų buvęs įrengtas dūmų detektorius, tikėtina, kad jam suveikus žūties būtų išvengta“, – tikino A. Maslauskienė.

Statistika ir faktai

• Šiemet Lietuvoje gaisruose jau žuvo dešimt žmonių (pernai per tą patį laikotarpį šeši).

• Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (Klaipėdos PGV) veiklos teritorijoje šiemet taip pat neišvengta aukų – sausio 23 d. Kretingos rajone kilusiame gaisre žuvo vyriškis.

• 2023 m. Klaipėdos PGV veiklos teritorijoje gaisruose žuvo 12 žmonių, 11 iš jų žuvo savo gyvenamojoje aplinkoje. Dūmų detektoriai šiuose būstuose nebuvo įrengti.