09. Jurgita Plisienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, daug dėmesio skirianti švietimui, širdies ir kraujotakos sistemos ligų prevencijai, taip pačiu efektyviausiu būdu gelbėdama pacientų gyvybes ir gerindama jų gyvenimo kokybę.

J. Plisienė – ketvirtos kartos kaunietė, neabejojanti: Kaunas, ypač Panemunė, – geriausia vieta gyventi. Kad bus gydytoja ir būtent kardiologė, žinojo nuo vaikystės. Šis noras ir trauka neišblėsęs iki šiol. „Jaučiu, kad esu absoliučiai savo vietoje ir net jeigu kažkas atsuktų laiką atgal – mano pasirinkimas būtų toks pats“, – sakė pašnekovė.

Kardiologija – labai plati specialybė, apima daug sričių. „Aiškiai mačiau, kad galiu jose save realizuoti, jaučiu, kad sprendimai ateina tarsi patys, todėl drąsiai priimu įvairius iššūkius“, – kalbėjo medikė.

Prevencija, kurią galime taikyti, kol dar nesergame, – vienas svarbiausių prioritetų. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad lengviau yra nesusirgti, nors susirgus į pagalbą ateina medicina, kuri turi didžiulių naujų technologijų, gydymo galimybių. Labai svarbu ne tik ilgiau gyventi, bet ir sveikai senti. Todėl sveiko amžėjimo tema profesorei taip pat nesvetima.

„Prevencija turi vykti nuo darželio. Nuo mažumės turime būti mokomi sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo, pagrindinių sveikatai palankios mitybos taisyklių. Pastebiu, kad dabartinis jaunimas labiau rūpinasi savo sveikata, labiau prisižiūri nei mūsų tėvai ar seneliai“, – palygino gydytoja. Tačiau pradėti labiau savimi rūpintis niekada ne per vėlu.

Anot jos, rizikos veiksniai ir pagrindinės sveikos gyvensenos tiesos, atrodo, visiems žinomos, tačiau žinoti – neužtenka. „Pagal jas reikia gyventi ir šias praktikas taikyti, nors ir mažais žingsneliais. Pradžioje – imtis kad ir nedidelių pokyčių. Norint sveikiau gyventi reikia tai ir daryti, o ne vien apie tai žinoti“, – sakė J. Plisienė ir pasiūlė dažniau užsiimti malonia fizine veikla, pozityviau mąstyti, pagalvoti, ar tai, ką valgome, padeda mūsų sveikatai.

Nuo mažumės turime būti mokomi sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo, pagrindinių sveikatai palankios mitybos taisyklių.

Gydytoja palygino statistiką: situacija dėl sergamumo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis Lietuvoje gerėja, bet vis dar pirmaujame blogąja prasme pagal daugelį aspektų. Beveik dvigubai viršijame sergamumo, mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ES vidurkį.

„Mano darbas – kartu ir hobis, ir laisvalaikis. Myliu savo profesiją, myliu žmones. Rūpintis kitais yra taip natūralu, kad kitaip net ir negalėčiau. Norisi dalytis žiniomis, norisi, kad žmonės išgirstų, suprastų, pasinaudotų tuo ir jaustųsi kuo geriau“, – teigė J. Plisienė. Pastaruoju metu profesorė stengiasi rasti laiko ir sau, šeimai, sustoti, pabūti, užsiimti malonia veikla.

Moterims, merginoms ji patartų atsigręžti į save, rasti laiko sau, pripildyti save, tikėti ir pasitikėti. „Kai moteris turės kuo dalytis, ji spinduliuos meile. Visiems palinkėčiau mylėti vieniems kitus ir būti dėkingiems“, – sakė kaunietė.

17. Sigita Bugenienė – Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės patarėja, kurios iniciatyva, užsidegimas ir įdirbis buvo lemiami, kad Kaunas ryžosi teikti paraišką, o galų gale ir atsidūrė UNESCO Pasaulio paveldo sąraše.

„Perėmiau projektą – paraiškos rengimo koordinavimą, kuris buvo įstrigęs, komanda iširusi, buvo svarstoma, ar apskritai teikti paraišką“, – prisiminė lemiamą akimirką S. Bugenienė.

Prieš kelerius metus, dirbdama Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriuje, S. Bugenienė koordinavo paraiškos rengimą, atliko nominuojamos teritorijos apsaugos ir valdymo analizę, vadovaujantis tarptautine praktika ir konsultuojant užsienio ekspertams, parengė valdymo plano projektą.

„Man pačiai labai patinka Kauno modernizmas. Imtis šio projekto buvo įdomu ir iš profesinės pusės, ir dėl sentimentų kaip kaunietei“, – teigė S. Bugenienė.

Per dvejus metus, kol buvo rengiama paraiška, buvo visko, bet rezultatas užgožia visą nuovargį. Sunkiausia buvo didelis bendras darbo krūvis, nes niekur nedingo ir kiti darbai, įsipareigojimai. „Tikriausiai daugelio specialistų svajonė būtų galimybė vienu metu koncentruotis tik į vieną projektą ar veiklą. Dažniausiai dėmesį tenka paskirstyti“, – kalbėjo moteris.

Karjeros pradžioje S. Bugenienę traukė šiuolaikinių pastatų projektavimas, tačiau netrukus viskas pasisuko kultūros paveldo link. „Kultūros paveldas – sudėtinga sritis, daug interesų. Tai ir bendras valstybės ir visuomenės turtas, socialinė ir ekonominė aplinka, nekilnojamasis turtas, investicijos, verslas. Matau prasmę ne tik saugant vertingą istorinę aplinką, vietos identitetą, tačiau ir saugant, tęsiant šimtmečiais besiformavusias tradicijas, nematerialias vertes. Paveldas taip pat gali pateikti sprendimų klimato kaitos valdymo ir energinio efektyvumo požiūriu, nors šie aspektai dar nepakankamai atskleisti“, – teigė pašnekovė, labai mėgstanti po miestus tiesiog vaikštinėti, nes taip gali pastebėti įdomių detalių.

Kauno paraiška UNESCO sesijoje iš visų svarstytų buvo išskirtinė tiek savo turiniu, kontekstu ir vertybės pobūdžiu, tiek savo apimtimi, miesto struktūra ir laikotarpiu.

Man pačiai labai patinka Kauno modernizmas.

Specialistai vieningai sutaria, kad Kaunui suteiktas UNESCO titulas ilgalaikėje perspektyvoje prisidės prie miesto ekonomikos augimo, didės turistų srautai, efektyvės kultūros paveldo apsauga, didės bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas saugant kultūros paveldą ir garsinant miesto vardą.

Pasaulinis Kauno paveldo pripažinimas taps dar didesne paskata kauniečiams atnaujinti jiems priklausantį turtą saugomose teritorijose.

UNESCO Pasaulio paveldo statusas suteiktas ne tik modernizmo pastatų rinkiniui, o tarpukario Kaunui kaip vientisai urbanistinei vertybei. Tituluojama teritorija susideda iš Naujamiesčio, Žaliakalnio 1-osios ir 2-osios kultūros paveldo vietovių, čia esančių kultūros paveldo objektų ir kitų tarpukario pastatų, gamtinių vertybių – nuo žaliųjų šlaitų, Ąžuolyno iki Nemuno slėnių.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.

• PORTALAS: kaunodiena.lt rubrikoje „Metų kaunietė“ [4]. Portale už vieną kandidatę galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Nuo sausio 25 d. iki vasario 6 d. 12 val. balsuodami išrinksite dešimt šio titulo verčiausių kauniečių. Vasario 8 d. paskelbsime dešimtuką ir tęsime balsavimą iki vasario 20 d. 12 val.

Vasario 22 d. paskelbsime finalinį pretendenčių šešetuką.

Nuo vasario 22 d. iki kovo 4 d. 12 val. balsuodami iš šešių finalininkių rinksite nugalėtoją. Kovo 5–6 d. susumuosime rezultatus.

Kovo 7 d. Metų kaunietę paskelbsime finaliniame renginyje.

Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto pagrindiniams rėmėjams: „Kauno tiltai“ [5], „Bosca be alkoholio“ [6], „Vikonda grupė“ [7]; rėmėjams „Jukata“, „Kauno grūdai“, „Heiga Group“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „Mano būstas“; partneriams „Etapas Group“, „Centro kredito unija“.