Ne vienkartinis projektas

Vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus, iki 2030-ųjų, gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. BVP. Apie 2,52 proc. iš jų šiemet skiriama iš įprastų biudžetinių asignavimų, likusi dalis numatyta iš bankų solidarumo įnašo, tačiau jis baigs galioti kitąmet.

Finansų ministerija pateikė potencialių alternatyvų, kokiais būdais būtų galima papildyti gynybos reikmėms skirtą biudžetą. Dėmesio centre atsidūrė skolinimosi idėja, tačiau skaičiuojama, kad palūkanos 2025–2034 m. galėtų siekti 1 mlrd. eurų. Preliminariais skaičiavimais, skolintis reikėtų apie 6 mlrd. eurų.

Pasak VU ekonomisto doc. dr. A. Bartkaus, problema – ne palūkanos. „Skolinimosi krašto apsaugos reikmėms negalima svarstyti kaip finansavimo priemonės. Skolintis galima, jeigu tai skirta vienkartiniam darbui, projektui, pavyzdžiui, nacionaliniam stadionui“, – teigia jis.

„Gynybai mums reikės pinigų ne vienus, ne dvejus metus – papildomų lėšų reikės gal 20 metų, tol, kol pasieksime tokį kariuomenės lygį, koks mums reikalingas. Jeigu dabar pradėtume rašyti Konstituciją, ko gero, pradėtume nuo teiginių, kurie būtų susiję su mūsų šalies pagrindu, mūsų šalies esme, nepriklausomybe, egzistencija, o be gynybos tai  tiesiog neįmanoma. Jei neturėsime gynybos, greitai tapsime auka“, – klausimo rimtumą akcentuoja ekonomistas.

Planavimas: A. Bartkus primena, kad karinio konflikto atveju reikėtų turėti itin stabilią finansinę sistemą, nes vis tiek reikės finansuoti visą valstybės aparatą, mokėti išmokas, pensijas ir kartu būti pasiruošus scenarijui, kad dalis įmonių nedirbs, dalis produkcijos nebus sukuriama. / J. Auškelio / BNS nuotr.

Skola grįžtų bumerangu

Kadangi Lietuvai reikalingas ilgalaikis didesnis finansavimas, skolinimasis nėra tvarus sprendimas, nes tai reikštų skolinimąsi kiekvienais metais ir su kiekvienais metais vis labiau augančius skolos aptarnavimo kaštus, todėl A. Bartkus vieninteliu racionaliu variantu įvardija mokesčių kėlimą.

„Sakykime, Lietuvoje sukursime tankų diviziją – ne per metus  sukursime, bus reikalingos nuolatinės injekcijos. Planuokime maksimaliai į priekį, gal keliems dešimtmečiams, arba net neapsibrėžkime termino, bet supraskime, kad lėšų reikės labai labai ilgam laikui“, – pabrėžia jis.

„Jei kas nors bijo, kad bus padidinti mokesčiai, prisiminkite, kad skolinimasis lygiai taip pat padidins bendrą valstybės skolą ir skolos kaštus. Valdžia lygiai taip pat nesudurs galo su galu ir jai reikės sugalvoti kokių nors apmokestinimo formų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (NT) mokestį, ar padidinti kokius nors akcizus. Vis tiek galiausiai atsiremsime į didesnius mokesčius. Ar nebūtų protinga tai padaryti iš karto ir neįsiskolinant kam nors kitam, o sukuriant savo iki dantų ginkluotas lietuviškas pajėgas, kurios atgrasytų bet kokį norą čia ateiti?“, – retoriškai klausia ekonomistas.

Jo teigimu, yra dar viena priežastis, kodėl nevertėtų skolintis. „Karinio konflikto atveju reikėtų turėti itin stabilią finansinę sistemą. Supraskime,  jeigu bus karinis konfliktas, galbūt dalis mūsų teritorijos bus užimta priešiškų jėgų ir joje esantiems gyventojams irgi reikės mokėti visas išmokas, pensijas, dalis įmonių nedirbs, dalis produkcijos šalyje nebus sukuriama, o finansuoti visą valstybės aparatą reikės“, – dėsto A. Bartkus.

„Vadinasi, turime neprasiskolinti, turėti mažą valstybės skolą, nes tokiu atveju skolintis bus labai sunku. Turime sukaupti solidžių rezervų „Sodroje“, kurie dabar kaupiasi ir jų negalima judinti, nes karinio konflikto atveju tai būtų mūsų gelbėjimasis. Mūsų sistema turi būti itin finansiškai tvari. Sudėliojus visus argumentus už ir prieš, lieka vienintelis kelias – didinti mokesčius ne ryt, o šiandien“, – neabejoja ekonomistas.

„Pacientas sunkiai serga, reikalingas chirurginis gydymas, jeigu priešinsis – suleisime raminamųjų ir nuvešime į operacinę“, – tokį dabartinės situacijos vertinimą pateikia jis.

Jei kas nors bijo, kad bus padidinti mokesčiai, prisiminkite, kad skolinimasis lygiai taip pat padidins bendrą valstybės skolą ir skolos kaštus. Valdžia lygiai taip pat nesudurs galo su galu ir jai reikės sugalvoti kokių nors apmokestinimo formų.

Obligacijomis gynybai nepasitikėtų

A. Bartkus skeptiškai žiūri ir į siūlymus gynybai lėšų surinkti parduodant valstybės taupymo lakštus ir kuriant valstybės gynybos fondą. Taip į gynybos pramonės kapitalą esą galėtų būti pritraukti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Liberalų siūlymu, į potencialų valstybės gynybos fondą galėtų suplaukti gyventojų labdara, valstybės įmonių pelno dalis, taip pat dalis pačių žmonių perskirstomo 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

„Gynybai reikalingas garantuotas finansavimo srautas, todėl nesu tikras, kaip būtų dėl gynybos obligacijų. Jeigu Seimo nariai yra garantuoti, kad gyventojai jas išpirks, tegul taip ir daro. Tačiau aš nesu visiškai garantuotas, kad jie viską išpirks. Gali būti taip, kad patriotinis entuziazmas yra didesnis žodžiais, o ne darbais. Mums būtina turėti aukštesnį pajamų srautą, pajamos turi būti garantuotos“, – pabrėžia A. Bartkus.

„Pridėtinės vertės mokestis (PVM), palyginti su kitais mokesčiais, turi vieną milžinišką pranašumą – iš karto gaunate garantuotą pajamų srautą į kasą. Didžioji dalis transakcijų, kurios vyksta ekonomikoje, yra apmokestintos PVM“, – aiškina ekonomistas.

Finansų ministerija taip siūlo atsigręžti į PVM atotrūkio mažinimą. Ministerijos skaičiavimais, 1 proc. punkto PVM atotrūkio sumažėjimas reišktų papildomus 64,4 mln. eurų, o pagal dabartines prognozes vertinama, kad praėjusiais metais šis atotrūkis siekė 11,7 proc.

Tačiau A. Bartkus samprotavimus apie realų lėšų iš šešėlio ištraukimą prilygina pasakoms lengvatikiams. „Esu pragmatikas. Taip, PVM atotrūkį galima mažinti lengvatomis. Jei sukuriame lengvatų, galime daliai žmonių padėti išeiti iš šešėlio. Ir mes tai darome gerojo ekonominio ciklo fazėje, kai ekonomika yra augimo, pakilimo fazėje. Dabar nėra nė vieno iš šių kriterijų“, – sako jis.

„Lengvai iš šešėlio pinigų neištrauksime, – įsitikinęs ekonomistas. – Negali būti varianto, kad gal surinksime vienokią ar kitokią sumą pinigų.

Pritraukti užsienio investicijų

A. Bartkus taip pat nerekomenduoja didinti nei GPM, nei pelno mokesčio. Skaičiuojama, kad GPM tarifo didinimas 1 proc. punktu valstybės biudžetą papildytų 205 mln. eurų, arba 0,25 proc. BVP. Ekonomistas verčiau ragina galvoti apie užsienio investicijų, naujų ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą.

„Mums greta visko vis tiek būtina turėti užsienio investicijų. Reikia, kad įmonės savo buveine pasirinktų ne Čekiją, ne Slovakiją, o Lietuvą. Tiek darbo jėgos, tiek verslo apmokestinimas yra itin svarbūs kriterijai, todėl  turime būti patrauklūs, kad būtų pasirinkta ateiti čia ir įsteigti darbo vietų“, – požiūriu dalijasi ekonomistas.

„Čekams, slovakams karinio konflikto rizika yra kažkiek mažesnė – jei reikėtų objektyviai vertinti grėsmes, pas mus rizika didesnė. Jau vien tai yra pranašumas pritraukiant užsienio investuotojus, vadinasi, turime kitais svertais atsverti šį dalyką. Todėl GPM ir pelno mokesčio nejudinkime, palikime juos ramybėje, orientuokimės į PVM ir nebent kokį nors vienkartinį pasiskolinimą vienkartinėms išlaidoms“, – tęsia jis.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad PVM didinimas 1 proc. punktu reikštų papildomus 298 mln. eurų, arba 0,37 proc. BVP. Šiuo metu PVM siekia 21 proc.

PVM, palyginti su kitais mokesčiais, turi vieną milžinišką pranašumą –  iš karto gaunate garantuotą pajamų srautą į kasą.

Esmė – ne mokesčio pavadinimas

Kol kas gynybos reikmėms skirtą biudžetą papildo vadinamasis bankų solidarumo mokestis, tačiau išlieka menka tikimybė, kad jis bus renkamas ir kitais metais, nes Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip prognozuojama, jau šiemet pradės mažinti bazines palūkanų normas. Būtent jų kilimas pastaraisiais metais sugeneravo keliskart didesnį bankų pelną nei įprastai. Gal bankų solidarumo mokestį galėtų pakeisti tiesiog atskiras gynybos mokestis?

A. Bartkus atsako, kad yra šalių, kurios taiko panašius mokesčius, pavyzdžiui, karinio konflikto suskaldytas Kipras, tačiau ekonomistas mano, kad svarbu ne mokesčio pavadinimas. „Svarbiausia yra suvokimas, kad yra bendra valstybės kasa ir iš tos kasos pagal prioritetus reikia finansuoti reikalingas sritis. Dabar Lietuvoje gynybai skiriama apie 2,3 mlrd. eurų, o bazinei pensijai biudžete rezervuota 3 mlrd. eurų, – bazinei pensijai skiriame daugiau negu visai gynybai. Žiūrint į prioritetus, atsiprašau, bet čia iš tiesų yra kažkoks nesusipratimas. Bazinė pensija yra svarbu, bet tokios disproporcijos – nenormalu“, – teigia jis.

„Jei kitiems metams galime protingai gynybai išlaidas padidinti 0,5 mlrd. eurų, tai ir planuokime papildomai 0,5 mlrd. eurų. Kadangi mūsų valstybės kasoje visada ne patys geriausi laikai, spręskime savo valstybės apsirūpinimo finansais problemą“, – tęsia ekonomistas.

„Valstybė gali sau įsirašyti riebų minusą, nes iš ekonominės pusės nepadaryta viskas, kad šalis būtų saugi. Noriu priminti, kad saugumas taip pat yra ir ekonominis saugumas. Turime turėti finansiškai stabilią sistemą, bet šito jie nepadarė – nepadarė mokesčių reformos taip, kaip reikėjo padaryti“, – pabrėžia A. Bartkus.

„Sprendimų priėmėjai toliau kūrė gerovės valstybę, bet po 2022 m. vasario 24 d. turėjo būti aišku, kad ne tik gerovės valstybė yra prioritetas, greta yra ir kitų dalykų“, – akcentuoja ekonomistas.