„Apie tą galimybę mes kalbamės ir visiškai atvirai. Kas ir kokiomis sąlygomis galėtų įvykti, yra labai daug niuansų, – antradienį sakė Kęstutis Budrys. – Bet pagrindinė priemonė, kurios reikia šiandien ir kurios reikėjo vakar, yra amunicija, bet svarstomas yra viskas. (...) Tik ne viskas yra vieša.“

Taip jis kalbėjo, komentuodamas komentuodamas Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pareiškimą, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

Apie tai, kad NATO šalių kariai į Ukraina galėtų vykti mokymo tikslais anksčiau antradienį akcentavo ir krašto apsaugos ministras.

Arvydo Anušausko teigimu, šiuo metu Lietuva turi mandatą, kuris leidžia telkti mokomąją misiją ukrainiečiams mokyti, o Lietuvos kariai apmoko ukrainiečius Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Lietuvoje.

K. Budrio teigimu, mokymo misijos modelių galėtų būti „įvairių, tačiau nėra vieno sumanymo“.

„Įvairios opcijos nuolat yra diskutuojamos“, – sakė patarėjas.

Rusijos invazijai tęsiantis jau daugiau nei dvejus metus, šis klausimas buvo aptartas Paryžiuje vykusiame Europos lyderių susitikime.

„Šiandien nėra sutarimo oficialiai, patvirtintu būdu siųsti karius į sausumą. Tačiau kalbant apie dinamiką, nieko negalima atmesti“, – po susitikimo teigė E. Macronas.

Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) atmetė idėją, kad Europos šalys ir NATO siųstų savo karius į Ukrainą.