Apie darbą

Darbe žmonės paprastai praleidžia kone pusę savo gyvenimo. Todėl labai svarbu padaryti taip, kad darbas būtų mielas. Darbe visada ieškojau kūrybos prado. Daug metų fotografavau, taigi mane traukė prie meno. O paskui atsitiko taip, kad teko užsiimti rimtesniu verslu, grįžau padėti tėčiui spaustuvėje. Šiuo metu vadovauju spaustuvei ir kartu su komanda kuriu „Cloud Line“ prekės ženklo užrašų knygas. Man labai smagu, kad būtent šios užrašų knygos buvo įvertintos prestižinėje parodoje Dubajuje, kur teko konkuruoti su pasaulinio garso dizaineriais ir garsių spaustuvių komandomis. Mūsų prekės ženklas įėjo į istoriją. Ir tai net ne mano pačios ar mūsų įmonės vardo, bet Klaipėdos ir Lietuvos garsinimas. Kažkur labai toli, už tūkstančių kilometrų, žmonės pirmąsyk išgirdo apie Lietuvą. Todėl savo stende parodoje mes buvome pakabinę Lietuvos žemėlapį ir trispalvę. Lankytojams nuolat rodėme, kur yra mūsų šalis. Žinoma, visi klausė, ar esame prie jūros. Klausimų po mūsų laimėjimo apie Lietuvą sulaukdavome labai daug, ypač iš Rytų kraštų. O išgirdę, kiek pas mus gyvena žmonių, juos ištikdavo savotiškas kultūrinis šokas, kad tokia maža šalis kuria tokius produktus. Tai, ką darau, darau iš širdies, su didele meile, nes kūryboje toks dalykas labai svarbus. Ir kad mūsų pastangos ir darbas buvo taip įvertinti, neįkainojama jokiais pinigais. Tiesa, tapus spaustuvės vadove, teko ir nemenki išbandymai. Prasidėjo pandemija, reikėjo greitai galvoti, kaip suktis iš padėties, kad verslas nesustotų, kad nereikėtų atleisti žmonių. Situacija buvo sudėtinga, daug streso. Leidyba ir spaustuvės veikla iš pradžių visai sustojo. Niekas nežinojo, kas dabar bus. Buvo labai svarbu kažką itin greit sugalvoti. Ir mūsų spaustuvėje pradėjome gaminti apsauginius veido skydelius, kuriuos dėvėjo ir Lietuvos Prezidentas, ir medikai, ir kunigai. Faktiškai per savaitę sukūrėme produktą, kuris, tikėjomės, padės tuo metu bent kažkiek apsaugoti žmones. Dabar, pažvelgus atgal, džiaugiamės, kad mums tai pavyko. Svarbu ir tai, kad šis sumanymas padėjo išlaikyti įmonę ir darbuotojus per tuos pirmuosius pačius sunkiausius karantino mėnesius. Nors, tiesą sakant, tikrai negalvojome, kad kada nors mums teks ką nors panašaus gaminti.

Apie šeimą

Šeima yra patys artimiausi žmonės, esu laiminga, kad turiu savo mylimus tėvus. Jie man yra ypatingi. Šeima – didžiausia vertybė ir turtas, nes daiktai, pinigai, kiti materialūs dalykai yra laikini, kurie niekada neatstos ryšio su artimaisiais. Turiu nuostabią dukrą, su kuria santykis yra labai šiltas ir jaukus. Labai tikiu, kad toks jis išliks iki pat senatvės.

Apie pomėgius

Esu smalsi, man visada reikia viską išbandyti. Todėl pomėgių kaskart atsiranda vis naujų. Mėgstu mokytis vis kažką naujo. Šiuo metu tarsi iš naujo atradau gamtą, mėgstu pabūti miške. Tai turbūt susiję su branda. Dar mokausi valdyti jėgos aitvarą, bet tik tada, kai turiu laiko. Todėl ir keliauti stengiamės ten, kur galima būtų pagaudyti vėją.

Apie Klaipėdą

Gimiau Klaipėdoje, mokiausi Vilniuje, ten teko kurį laiką pagyventi, bet grįžau atgal. Kalbant apie Klaipėdą, manyčiau, kad ateityje tai turėtų tapti vienas pačių perspektyviausių miestų. Nes Klaipėda neturi didmiesčiams įprastų trūkumų. Ji nėra labai didelė, susisiekimas puikus, per dieną čia gali migruoti be didesnio vargo, skirtingai nei Vilniuje. Klaipėdoje šalia – jūra, labai graži Smiltynė, Girulių miškas. Mes pačiame mieste turime daug įspūdingų vietų, tuo Klaipėda ir žavi. Kitų miestų gyventojai dažnai pastebi, kad klaipėdiečiai yra išskirtiniai, labiau džiaugiasi gyvenimu, gal taip yra dėl tos mus supančios gamtos. Tad Klaipėda man ne tik gimtasis miestas, kurio niekada nekeisčiau į kokį didmiestį, tai miestas, turintis savotiško džiazo.

Gyvenimo kredo

Mėgstu kartoti posakį, kad viskas vyksta ne veltui. Jei pasitaiko sunkumų arba, atvirkščiai, tenka koks laimėjimas, įvyksta konfliktas, susitaikymas ar atradimas, situaciją visada stengiuosi išanalizuoti, kodėl taip nutiko, ar galėjo būti kitaip. Tad posakiu: „Viskas vyksta ne veltui“ labai dažnai vadovaujuosi. Ir suvokiu, kad tos gyvenimo pamokos turėjo būti čia ir dabar. Toks yra mano kredo.

Apie „Metų klaipėdietės“ konkursą

Manau, kad visada visokių konkursų turi būti. Klaipėda neabejotinai turi daugybę veiklių ir talentingų moterų. Labai norėčiau, kad visi suprastų, jog tai nėra kažkoks pasaulio gelbėtojos rinkimas. Tai yra klaipėdietės rinkimas, ir pats konkurso pavadinimas tai liudija. Yra renkama Metų moteris, kuri padarė daug gerų dalykų miestui ir žmonėms. Visos moterys, kurios yra nominuotos, neabejotinai garsina miesto vardą. Tai yra labai gražus sumanymas, skatinantis parodyti ir pagerbti nusipelniusias moteris, kurių darbus galbūt ne visi pastebi.