Anot jo, pastaruoju metu jis išgirdo jam adresuotų kaltinimų, kad nustojo tikėti viltimi. Tačiau, pasak TS-LKD vadovo, žiūrint į situaciją Ukrainos karo fronte yra „sudėtinga atrasti žodžių, kurie leistų pasiguosti (...) kad ten tiesiog reikalai krypsta gera kryptimi“.

„Deja, taip nėra. Ar tai reiškia, kad mes neturime vilties kad netikime geresne ateitimi, neturime pozityvių nuostatų Ukrainai ir ten kovojantiems žmonėms už jų laisvę ir nepriklausomybę? Manau, kad ne. Manau, kad mes ukrainiečiais vilties praradę nesame. Jie ne kartą yra įtikinę, kad gintis gali, geba, moka ir, tiesą sakant, gali pamokyti net ir kitus“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje sekmadienį kalbėjo G. Landsbergis.

„Tačiau nuostatos ir šioks toks nusiminimas kyla ne iš ukrainiečių, bet iš mūsų pačių: jei suteiktumėme ukrainiečiams viską, ko jiems reikia, jie laimėtų. Ir mano neviltis yra iš to, kad mes nepadarome visko“, – kalbėjo TS-LKD vadovas.

Jis pabrėžė, kad ukrainiečiai gina apie 2 tūkst. kilometrų fronto „visai Europai“ turėdama keliskart mažiau amunicijos, nei juos puolanti Rusija. G. Landsbergis kritikavo Europos valstybėse užsitęsusias diskusijas dėl ginkluotės, kuri galėtų keisti karo su Rusija eigą, perdavimo ukrainiečiams.

Kalbėdamas apie Lietuvos situaciją, jis atkreipė dėmesį, jog Lietuvos atstovai neretai yra „pašiepiami“ kai piešia blogiausius karo, grėsmių Europai scenarijus.

„Man atrodo, kad tai yra būtina, priminimas situacijos, kurioje mes esame, galimų, gal net nelabai reikšmingai statistiškai scenarijų, apsisprendimas, kaip juos reikėtų valdyti, jis turi mus mobilizuoti. Ir priešingai – tuščia viltis, ji demobilizuoja“, – akcentavo G. Landsbergis.

Esame priversti pasakyti tiesą: yra scenarijai, kurie yra Lietuvai nepalankūs, bet aš turiu vilties, kad mes galime būti tiems scenarijams pasiruošę.

„Esame priversti pasakyti tiesą: yra scenarijai, kurie yra Lietuvai nepalankūs, bet aš turiu vilties, kad mes galime būti tiems scenarijams pasiruošę“, – sakė jis.

G. Landsbergis pateikė 4 mln. gyventojų turinčios Suomijos pavyzdį, kuri, anot jo, turi 900 tūkst. apmokytų piliečių rezervą, kurie mokėtų ginklu ginti savo valstybę.

„Jei Lietuvoje mes kalbėtumėme apie 600 tūkst. žmonių, kurie yra pasiruošę ginti valstybę, aš turėčiau kur kas daugiau optimizmo, kur kas daugiau vilties. Iš čia kyla mano mobilizacinis kvietimas: susitelkime, aš tikiuosi, dar ne per vėlu“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas.

„Mes galime padaryti žingsnius, kurių reikia, kad mes galėtumėme ir gebėtumėme atremti ne pačius palankiausius scenarijus (...) galime padaryti savo darbą ir noriu viltis, kad tam esame pasiruošę (...), mes galime padaryti žingsnius kurių reikia, kad mes galėtumėme atremti ne pačius palankiausius scenarijus“, – pridūrė jis.

Lietuvos diplomatijos vadovas pozityviai įvertino Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) diskusiją dėl galimo Vakarų valstybių karių siuntimo į Ukrainą ir „raudonų ribų“ peržengimą, pabrėždamas, kad šie kariai nedalyvautų aktyviuose karo veiksmuose.

„Manau, kad Lietuva užima labai teisingą poziciją; mes esame ir ketiname būti visuose formatuose, kurie padės Ukrainai. Dėl to, kad mūsų tikslas yra ne pastangos, mūsų tikslas – rezultatas: mes norime Ukrainos pergalės“, – teigė G. Landsbergis.