Apie tai antradienį per spaudos konferenciją Seime pranešė visų penkių opozicinių frakcijų atstovai – Darbo partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės.

„Kol nėra naujo krašto apsaugos ministro, prasmės kalbėti apie strateginius sprendimus yra minimali“, – sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Ir antras dalykas – kol nėra atsakymų iš teisėsaugos institucijų apie pono Anušausko pasakytus žodžius apie galimai neskaidrius procesus, susijusius su finansų, skirtų šalies gynybai, naudojimu, kol tų atsakymų nebus, mes tame procese nedalyvausime“, – sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Laukia ministro apklausos

Jis pranešė antradienį gavęs Generalinės prokuratūros raštą, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pavesta atlikti aplinkybių patikslinimą ir nustatymą pagal politikų kreipimąsi.

Kol nėra naujo krašto apsaugos ministro, prasmės kalbėti apie strateginius sprendimus yra minimali.

Atsistatydinančiam krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskus šeštadienį pareiškus apie bandymus papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir metus korupcijos šešėlį ant kitų politikų, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ kreipėsi į prokurorus prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. 

STT naujienų agentūrai BNS patvirtino, kad gautas generalinės prokurorės pavedimas įvertinti situaciją dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, šiuo metu atliekami informacijos tikslinimo veiksmai.

S. Skvernelis teigė, kad tokiu svarbiu klausimu pareigūnai neturėtų delsti atsakyti, ar dėl A. Anušausko pareiškimo yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne.

„Jeigu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, aišku, procesas užsitęs, ir kol nebus baigtas, tikrai nematome prasmės kalbėti, kad daugiau surinktume pinigų į tą patį katilą, iš kurio neaišku, kas kiek bando pasiimti“, – teigė jis.

Demokrato teigimu, projektuojant kitų metų valstybės biudžetą, reikia įdėti būtinų  poreikių finansavimą, ir tada telkti politines jėgas jį priimti.

„Kita Vyriausybė jau spręs kitus iššūkius“, – sakė jis.

„Valstietis“ Dainius Gaižauskas akcentavo, kad A. Anušauskas po susitikimo su prezidentu iš tiesų pranešė apie vykdytas nusikalstamas veikas.

Anot jo, pareigūnai turėtų nedelsdami apklausti ministrą, darbuotojus, kuriems esą siūlyti kyšiai.

„Pagal korupcijos apibrėžimą, vien tik (kyšio – BNS) pasiūlymas yra baigtas nusikaltimas. Mes apie pradėtus ikiteisminius tyrimus turėtume išgirsti nedelsiant“, – pabrėžė parlamentaras.

„Manau, netrukus sužinosime, ar tai A. Anušausko vendeta, ar vis dėlto korupciniai ryšiai“, – per spaudos konferenciją sakė „valstietis“.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad STT viešai išplatintas pranešimas, jog neatlieka jokio ikiteisminio tyrimo, susijusio su viešaisiais pirkimais krašto apsaugos sistemoje, nereiškia, kad nėra jokio kriminalinės žvalgybos tyrimo šioje srityje. Pasak Seimo nario, apie tokius tyrimus teisėsaugos institucijos neskelbia.

Opozicinės Socialdemokratų partijos narė Dovilė Šakalienė taip pat tvirtino nematanti galimybės kalbėti su visuomene apie papildomas lėšas gynybai, kai mestas šešėlis dėl  galimos korupcijos ar poveikio.

Opozicinės Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis svarstė, kad krašto apsaugos ministro pakeitimas susijęs įtaka skirstant dideles lėšas.

„Visi matėme, kad tam ministrui trūksta, parako ar gazo visos kadencijos metu. Kas atsitiko dabar, likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos, kad imamasi tokių pokyčių? Mums atrodo, kad nebandoma įpūsti greičio, o bandoma pakeisti įtaką finansams (...), kurie per pastaruosius kelerius metus krašto apsaugos sistemoje išaugo dvigubai – nuo 1 mlrd. iki 2 mlrd. eurų“, – antradienį kalbėjo „darbietis“.

Premjerė Ingrida Šimonytė, penktadienį pasiūliusi A. Anušauskui trauktis iš pareigų, šį savo žingsnį motyvavo būtent tuo, kad iš krašto apsaugos ministro tikisi didesnio įsitraukimo, Lietuvos saugumo labui dirbti „dar daugiau ir greičiau“.

Manau, netrukus sužinosime, ar tai A. Anušausko vendeta, ar vis dėlto korupciniai ryšiai.

Nepritaria nė vienam variantui

Opozicijos atstovai antradienį sukritikavo Finansų ministerijos pateiktus galimus papildomus šaltinius krašto apsaugai finansuoti.

Jie teigė, kad negalima didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nes tai turės neigiamą poveikį mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

„Mūsų netenkina visus keturios alternatyvos, kurios pateiktos kaip jos sugrupuotos Vyriausybės. Tikrai neturi būti ieškoma pinigų iš silpniausios visuomenės dalies apmokestinant PVM. Dar daugiau, kėsinamasi į savivaldą bandant paimti lėšų“, – teigė S. Skvernelis.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ siūlo 2 proc. didinti pelno mokestį, tai leistų papildomai surinkti 240 mln. eurų, dar 140 mln. jie siūlo paimti mažinant šešėlį, o 60 mln. eurų – padidinus akcizus azartiniams lošimams, tabakui, alkoholiui.

Pasak S. Skvernelio, taip pat esant poreikiui būtų galima pasiskolinti.

Jis taip pat ragina į gynybos pramonės finansavimą labiau įtraukti Europos Sąjungos institucijas.

„Manome, kad atėjo laikas ES taikyti tokį patį modelį, koks taikytas, kai ES ekonomika išeidinėjo iš pandeminės situacijos, tai vadinamasis RRF arba Atstatymo fondas. Tokiu pačiu principu būtų galima suformuoti Gynybos fondą. (…) Šis fondas garantuotų centralizuotus pirkimus ir tolygų paskirstymą tarp valstybių narių“, – aiškino politikas.

Socialdemokratai siūlo papildomų lėšų gauti padidinant pelno mokestį, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – labiau apmokestinant bankus.

„Manome, kad bankai galėtų prisidėti reikšmingai prie gynybos biudžeto didinimo“, – per spaudos konferenciją sakė šios partijos atstovė Rita Tamašunienė.

Partija siūlo bankų aktyvus 0,3 proc. metiniu tarifu. Anot jų, ši priemonė biudžetą papildytų apie 170 mln. eurų.

D. Gaižauskas sakė, kad „valstiečiai“ pritartų skolinimuisi iš savo gyventojų.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas – jas dar svarstys politikai ir socialiniai partneriai.

Vertinant papildomą poreikį 2024–2034 metais, numatoma kintamoji ir pastovioji finansavimo dalys. Pagal pastoviąją dalį BVP dalis gynybai kasmet augtų po 0,5 proc. punkto – vien kitąmet tai sudarytų 400 mln. eurų. Pagal kintamąją dalį lėšų poreikis iki 2030-ųjų svyruotų nuo 100 mln. iki 450 mln. eurų per metus.

Kintamosios dalies finansavimui siūloma skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą. Tuo metu pastoviosios dalies finansavimui siūloma keisti mokesčius – tam parengtos keturios alternatyvos. Tarp jų – didinti PVM, pelno mokesčius, atsisakyti dalies mokestinių lengvatų, mažinti savivaldybės skirtą gyventojų pajamų mokesčio dalį.