Prezidentas Gitanas Nausėda pavadino ją gyvu sovietų okupacijos metais pavergtos, bet nepalūžusios, už laisvę kovojančios Lietuvos simboliu.

„Jos nuostabi herojiška asmenybė nustebino ir sužavėjo visą laisvąjį pasaulį. Jos šviesi kova bus įkvėpimo šaltinis laisvę saugoti įsipareigojusioms Lietuvos kartoms“, – teigiama šalies vadovo užuojautoje.

Pasak jo, N. Sadūnaitė buvo ypatinga asmenybė, išsiskirianti net ir tarp daugybės nuostabių, bebaimių, nepalūžusių Lietuvos laisvės kovotojų, praėjusių sovietų kalėjimus, lagerius ir tremtį.

„Jos drąsus pasiaukojimas, jos didvyriška kova be ginklo prieš okupantus, prieš visą teroristinės blogio imperijos prievartos sistemą, netrukdė jai būti kuklia ir paprasta, netrukdė jai spinduliuoti linksmumu ir gyvenimo džiaugsmu, – net ir persekiotojų akivaizdoje“, – sakė G. Nausėda.

Net tamsiausiu sovietmečio metu ji tikėjo, kad Lietuva prisikels ir bus laisva.

„Sesuo Nijolė okupuotoje Lietuvoje elgėsi kaip laisvas žmogus, ji kovojo su blogiu be jokios neapykantos“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad labai simboliška, jog N. Sadūnaitės Lietuva neteko šv. Velykų dieną.

„Net tamsiausiu sovietmečio metu ji tikėjo, kad Lietuva prisikels ir bus laisva“, – paskelbtoje užuojautoje rašo parlamento vadovė.

„Nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, bendražygius ir visus Lietuvos žmones“, – sakė ji.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad N. Sadūnaitės disidentinė veikla buvo itin svarbi pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui moralinė atrama.

„Net ir patirtas sovietų represinių struktūrų persekiojimas netemdė jos tikėjimo žmogiškumu ir nepakirto ryžto siekti Lietuvos laisvės. Reiškiu užuojautą visiems N. Sadūnaitės artimiesiems ir bendražygiams“, – užuojautoje sakė premjerė.

N. Sadūnaitė mirė eidama 86 metus [4]. Ji gimė Kaune 1938 metais, Anykščiuose baigė Jono Biliūno vidurinę mokyklą, 1970 metais Vilniuje – medicinos seserų kursus.

Aktyvi antisovietinė veikėja N. Sadūnaitė 1975 metais sovietų režimo buvo nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą.

Vienuolės kelią po mokyklos pasirinkusi moteris buvo nuteista trejus metus kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir po to dar trejiems metams tremties.

Grįžusi į Lietuvą N. Sadūnaitė vėl įsitraukė į „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybą, dėl to buvo toliau sovietų saugumo persekiojama.

1987 metų rugpjūčio 23 dieną ji su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje paminėti Ribentropo ir Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas.

N. Sadūnaitė 1992 metais buvo apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 metais – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2000 metais – Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

2017 metais N. Sadūnaitei paskirta Seimo įsteigta Laisvės premija, skiriama žmonėms, nusipelniusiems laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.

N. Sadūnaitė iki mirties tarnavo Švenčiausios Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyne Pavilnyje.