– Pasakykite skaičiais, kiek padaugėjo ir kokias išvadas galima daryti iš šių skaičių?

– Jų tikrai nepamažėjo. Jų gali daugėti ne tik šiais, bet ir kitais metais, nes ekonominės krizės visada atneša tokias pasekmes. Kai yra geri laikai, kai algos, nekilnojamas turtas (NT) auga, natūralu, žmonės nori įsigyti savo būstą arba pasiskolinti pinigų naujam automobiliui, remontui. Natūralu, kad kartais trūksta ir žmonių atsakomybės. Jie dažnai galvoja tik apie tą momentą, kad kažką įsigytų už tą paskolą. Jie negalvoja apie atsargumą, kad reikia turėti kažkiek pinigų atsidėjus.

– Kaip tos bylos atrodo? Ką reiškia byla dėl negrąžinamo lizingo, dėl nemokamos paskolos už būstą ir panašiai? Kuo tai baigiasi?

– Baigiasi konfiskacija. Jeigu žmonės per vėlai susivokia. Būna, kad žmonės slepiasi nuo problemos, o čia reikia išmokti ieškoti išeities. Jeigu prieš imant kreditą nepagalvojama apie tą finansinę pagalbą, o taip įvyko, kad sveikata sušlubavo, skyrybos, šiaip nenumatytas atvejis, pavyzdžiui, bankrotas, kartais tų dalykų negalima kontroliuoti, bet kreditas toks ir yra. Jį imant reikia pagalvoti, o kas, jeigu? Ir šitoje vietoje būna pasekmės tiems žmonėms, kurie neturi antro plano.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios tos pasekmės?

– Kas liečia būsto kreditą, tai sutartyse parašyta, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu tris mėnesius nesumokėjo, pavėlavo. Rekomenduoju daryti viską, kad butas neatitektų bankui. Geriau patiems pardavinėti tą butą.

– Ar tai ilgas procesas? Kol bankas pasiima būstą.

– Čia visada išlošia bankas ir antstoliai. Jeigu žmogus nieko nedaro, laukia to proceso pabaigos, jis vis tiek gali gyventi tame bute. Kol vyksta išieškojimas ir surandamas naujas pirkėjas, tai gali praeiti ir metai, ir du. Tas žmogus gali gyventi, bet tada – įstatomos vykdomos išlaidos. Tai yra, palūkanas ir delspinigius vis tiek reikia susimokėti. Blogiausia, kad bankroto administratoriai, antstoliai kartais tą turtą parduoda už 60-70 proc. jo vertės, tai yra,  pardavę turtą žmonės dar lieka ir skolingi, ir be buto.

– Pirkimo–pardavimo sutartys. Ar šitie skaičiai taip pat rodo, kad su ekonomika ne viskas gerai?

– Taip. Šiai dienai daug žmonių užrezervavę tuos būstus. Tikrai jau supranta ir apie geopolitinę situaciją. Jie tiesiog kartais paaukoja tuos savo pinigus ir atsisako pirkimo sutarčių.

– Ką reikėtų daryti, jeigu žmogus jau mato, kad situacija – ne iš geriausių. Pavyzdžiui, neteko darbo, skyrybos ir panašiai.

– Pirmas dalykas, jeigu planuoji turėti reikalų su banku, – sužinoti taisykles. Žinoti, kokiomis taisyklėmis žaisi. Labai dažnai prieš banką norime žaisti kaip prieš NBA komandą, bet šitoje vietoje reikia tiesiog suprasti, kad tai – profesionalai, kurie puikiai išmano savo darbą. Jie nuo jūsų paskolinto vieno euro planuoja uždirbti dar vieną. Tai reiškia – dvigubai. Galima ir išlošti prieš banką, bet tiesiog reikia žinoti taisykles. Pavyzdžiui, kas bus, jeigu vėluosiu sumokėti, jeigu nesumokėsiu. Galbūt aš galiu panaudoti tuos banko pinigus, kad užsidirbčiau pinigų, pavyzdžiui, nusiperku butą, bet jį nuomoju. Svarbiausia – finansinis raštingumas.

Bankai nepuola nutraukinėti kredito sutarčių, bet jie prašo, kad žmonės pradėtų kalbėti su jais

– O jeigu procesas jau prasidėjo? Būstas su paskola nusipirktas, sutartis pasirašyta.

– Nebijokite kalbėti su bankais. Jau tikrai dabar esam labiau europietiški. Bankai nepuola nutraukti kredito sutarčių, bet jie prašo, kad žmonės pradėtų kalbėti su jais. Lietuvos bankas yra nurodęs, kad bankai nenutrauktų šeimoms sutarčių, bet čia iniciatyva jau turi rodyti patys žmonės. Tai tikrai būna žmonės, kurie susitaria. Būna trijų mėnesių kredito atostogos. Bankai jas gali ir pratęsti. Natūralu, kad žmonės turi ne gulėti ant sofos, o ieškotis kito darbo arba spręsti kažkokius kitus banko iškeltus uždavinius, kad įtikintų banką, kad jie jau tikrai – finansiškai stabilūs. Bankai tikrai gali iki pusės metų, kartais ir iki metų, toleruoti tą nemokėjimą. Pavyzdžiui, turtas – dvigubai vertingesnis už paskolą. O kita situacija, kai jau pradeda mažėti NT kaina ir bankai mato, kad pardavę – negaus tokios sumos, koks yra kreditas. Ir jeigu nutruks sutartis, tai ir bankas, ir žmogus patirs nuostolių.

– Ar šitų bylų turėtų mažėti, kai ekonomika pradės gerėti?

– Manau, kad niekas nesikeis iki kol žmonės netaps finansiškai raštingi. Žinoma, iš kiekvieno įvykio, kuris įvyksta, aplinka pasimoko. Tai tikiuosi, kad mes po truputį daromės drausmingesni. Bet kartais reikia pasimokyti ir iš kitų klaidų.