„Vyksta tas, kas ir turi vykti – yra pasirašyta sutartis dėl bažnyčios bokšto techninio projekto paruošimo, projektą jau beveik turime parengtą. Tik viena stabdo – jį galėsime iki galo užbaigti atlikę teritorijų planavimo procedūrą“, – apie trečiadienio popietę vykusį bažnyčios bokšto techninio projekto sprendinių pristatymą pasakojo Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas.

Šiame pokalbyje dalyvavo ir miesto meras Arvydas Vaitkus, projektuotojai bei Šv. Jono bažnyčios labdaros ir paramos fondo atstovai.

Vyksta tas, kas ir turi vykti.

Pasitarime buvo pristatyti visi būsimos statybos sprendiniai, aptartos medžiagos, kurias ketinama naudoti atstatant bokštą.

Bokšto laikančioji konstrukcija bus gelžbetoninė, ji būtų apšiltinta, apmūryta plytomis, o jos – aptinkuotos – visai taip pat, kaip tai buvo padaryta originaliai. Arkoms ir puošybai būtų naudojamas smiltainis.

Jau žinoma ir būsima bokšto statybos skaičiuojamoji kaina, ji sieks 6 mln. eurų.

Seimas buvo nusprendęs, kad ši bažnyčia yra valstybinės reikšmės objektas, bet tai tapo kliuviniu teritorijų planavimo procedūrai, kuri būtina, nes prireikė koreguoti sklypo planą.

Algirdas Kamarauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Todėl Seimas savo sprendimą atšaukė, Klaipėdos savivaldybė parinko rangovą teritorijos planavimo procedūroms atlikti. Kai tik šis veiksmas bus atliktas, formaliai bus baigtas ir techninis projektas. Tada reikės pasirūpinti gauti bažnyčios bokšto statybos leidimą.

Kol kas nežinioje sklando visos bažnyčios pastatymo perspektyva, nes tai kainuotų kur kas daugiau – lauktų brangūs visos teritorijos archeologiniai tyrimai, daug kainuos bažnyčios projektas bei statybos, aplinkos sutvarkymas ir interjero įrengimas.

Miesto vadovai buvo susitikę su liuteronų evangelikų vyskupu bei šios konfesijos tikinčiųjų bendruomene, visiems rūpėjo kitų statybų etapų kaina.

„Ta kaina buvo įvardinta, bet po konkurso praėjo nemažai laiko, ir viskas keičiasi. Kalbant tik apie bokštą – viskas vyksta pagal planą. Dėl kitų etapų dar turime nemažai klausimų. Bokštas atstatomas kaip miesto simbolis, todėl ir savivaldybė gali prisidėti prie jo atkūrimo. Kalbant apie bažnyčią, iškyla kiti klausimai – Lietuvoje bažnyčia nuo valstybės atskirta, todėl savivaldybės galimybės prisidėti prie jos atstatymo labai susiaurėja. Lauksime žinių iš evangelikų liuteronų bendruomenės, jie dirba savo namų darbus“, – aiškino vicemeras.