Matė ir užkulisius

Vadindami teatrą rūmais jo vadovai neapsiriko, tuo galėjo įsitikinti ir į gala koncertą atvykę žiūrovai. Renginio režisieriai pasistengė, kad svečiai ne tik pasigėrėtų erdvėmis, kurias matys visi žiūrovai – foje, rūbine, bufetais, didžiąją „Jūros“ vardą gavusia sale. Pristatydami atlikėjus vaizdo operatoriai parodė ir tas patalpas, kuriose šeimininkauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai.

Vaizdo įžanga į iškilmingo koncerto pradžioje atskleidė, kokį sudėtingą darbą atliko statytojai, prisiėmę nelengvą iššūkį naujai sutvarkyti senąją pastato dalį ir pastatyti visiškai naują, modernią dalį su dviem scenomis ir po žeme įrengtomis patalpomis.

Tardama sveikinimo žodį L. Vilimienė negailėjo pagyrų statytojams – UAB „Infes“ ir jos statybos projektų direktoriui Mantui Šalčiui, projektų vadovui Martynui Dargužui, įmonės „MAMA architects“ įkūrėjui architektui Mariui Mateikai, jo komandai, taip pat projektuotojams – jungtinės veiklos partneriams „Studio GA“ ir UAB „Inžinerinė mintis“ kolektyvams.

Gala koncerto žiūrovai aptarinėjo neįtikėtinai pasikeitusį teatrą, daugelis kalbėjo visame kame jaučiantys pajūrio dvelksmą.

Smėlio spalvos kiliminė danga, pajūrio krantą primenančių sienų reljefas, lenktos, kriauklės linijas primenančios laiptinių bei kitų interjero detalių formos neleis žiūrovams pamiršti – jie lankosi būtent Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Daugelis teatro gerbėjų džiaugėsi pamatę senuosius elegantiškuosius šviestuvus, tarsi sujungiančius senąjį teatrą su naujuoju.

Dvelksmas: pirmieji teatro lankytojai mėgavosi pajūrio atmosferos nuotaika. / D. Kažukausko, L. Garbačausko, M. Aleksos nuotr.

Žiūrovų ir kūrėjų patogumui

„Klaipėdoje publikai duris atveria vienintelė, pirmoji Nepriklausomoje Lietuvoje sukurta ir iš pagrindų pastatyta, sceniniam menui skirta erdvė. Siekiame, kad Klaipėdos kultūrą reprezentuojantis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taptų šalies kultūros vartais į pasaulį. Po ilgo ir labai intensyvaus darbo su daugybe iššūkių džiaugiamės, kad naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas tarnaus tiek lankytojų malonumui, tiek kūrėjų bei atlikėjų patogumui. Naujos repeticijų salės, rūbų saugyklos ir atnaujintos administracinės patalpos mums suteiks nepalyginamai daugiau galimybių realizuoti įvairiausius kūrybinius sumanymus“, – kalbėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Statybų metas sutapo su pandemija, vėliau jį sunkino bei trikdė karo Ukrainoje pasekmės mūsų šaliai, prasidėjęs ekonominis sunkmetis.

Neabejotinai vienu didžiausių objekto pokyčių bei iššūkių statytojams tapo priestatas: vietoje nugriautos senojo pastato dalies iškilo dvigubai didesnis modernus statinys, kuris ne tik 17 m stiebiasi į viršų, bet ir 12 m leidžiasi į žemę.

Tai reiškia, kad reikšminga Muzikinio teatro patalpų dalis nuo šiol plyti 10 m giliau Dangės upės lygio, o šiai erdvei įrengti buvo iškasta duobė, kurioje galėtų tilpti 10 teniso kortų.

„Kad ir kokios sudėtingos buvo situacijos, visada rasdavome išeitį. Iššūkiai kilo dėl grunto bei pamatų stiprinimo. Pamatus teko stiprinti, kai pastatas jau buvo pastatytas. Į jau pastatyto statinio dugną teko įleisti tam tikrą techniką, nes apatiniame aukšte vieną dieną susikaupė apie pusė metro vandens. 550 polių ir 0,5 m storio grindų plokštę teko papildomai stiprinti 300 mikropolių“, - prisiminė M. Šalčius.

Tęstinumas: senasis šviestuvas tarsi sujungia ankstesnį ir naująjį teatrus. / D. Kažukausko, L. Garbačausko, M. Aleksos nuotr.

Unikalūs sprendimai akustikai

M. Šalčius pabrėžė – iki šiol nepriklausomoje Lietuvoje muzikinio teatro statybų nebuvo – tai pirmas toks tiek architektūriniais, tiek technologiniais dalykais unikalus objektas.

Nelengvu uždaviniu tapo ir salės įrengimas, kur reikėjo pastato konstruktyvą suderinti su interjeru, atlikti ir sudėtingo akustinio kiauto montavimą.

Aukščiausių standartų akustinė sistema tapo vienu didžiausių atgimusio teatro pasididžiavimu. Sudėtingos formos apie 19 m aukščio amfiteatrinė patalpa išgaubta visomis kryptimis, o scenos dalyje veikia įspūdingi mechanizmai su trimis 10 m amplitude aukštyn ir žemyn judančiomis platformomis.

Unikalios formos kiauto su specialiais garso sugėrimo arba atspindėjimo reikalavimais ypatybė – įvairiomis kryptimis judančios plokštės leidžia keisti garso aidėjimo trukmę ir atitinkamai vienodai gerai girdėti tiek artistų kalbą, tiek solistų, choro partijas ar orkestrą.

Šis kintamų akustinių parametrų kiautas ne tik užtikrina kokybišką garsą plačiausios amplitudės renginiams – nuo operinio žanro iki roko muzikos pasirodymų, bet ir atlieka estetinę funkciją.

Laima Vilimienė / D. Kažukausko, L. Garbačausko, M. Aleksos nuotr.

Daugiau gryno oro

Sudėtingi uždaviniai statytojų bei projektuotojų laukė ir senojo teatro dalyje. Kadangi 1964 m. pastatytame statinyje nebuvo vėdinimo sistemos, jį rekonstruojant buvo svarbu įrengti daug angų ortakiams, o tam reikėjo naujų skaičiavimų bei sprendinių.

Nuo 2016-ųjų, kai buvo pristatytas teatro rekonstrukcijos projektas, įvyko nemažai technologinių pokyčių, todėl, jau vykstant statybai, teko jį koreguoti.

Bendro darbo dėka dabar baigtas nuostabus projektas, kuris puoselėja darną, užtikrindamas tvarius namus meno bendruomenei ir kultūros mylėtojams.

Pavyzdžiui, apšvietimą kaitrinėmis lempomis nuspręsta pakeisti ilgaamžiškesne ir taupesne sistema, o požeminiame antrajame aukšte įrengta efektyvesnė, nei buvo numatyta, vėdinimo sistema.

Įrengtas kondicionavimas patalpose, kur jis nebuvo numatytas.

Žiūrovai turės progą įvertinti patogias salėse įrengtas dėdes, jų atlošuose sumontuoti ekranėliai papildomai informacijai teikti. Pirmojo koncerto svečiai jai įsitikino, net aukštaūgių lietuvių kojoms vietos užtenka.

Tylioji ventiliacija leis žiūrovams jaustis patogiai ir gaiviai, netrikdant malonumo klausytis muzikos.

„Jūros“ ir „Marių“vardais pavadintose salėse įrengtos patogios vietos judėjimo negalią turintiems žiūrovams.

Orkestro ložė kilnojama, esant poreikiui joje gali būti įrengtos papildomos žiūrovų vietos.

Žinia: koncerto pradžioje vaizdo projekcijomis pristatytas teatro statybų procesas. / D. Kažukausko, L. Garbačausko, M. Aleksos nuotr.

Naudojo inovacijas

Klaipėdos muzikinio teatro statyba – šalyje analogų neturintis objektas tiek projektiniais, tiek akustiniais, tiek interjero sprendimais.

Statydami uostamiesčio Muzikinį teatrą įmonės „Infes“ darbuotojai naudojo šiuolaikines išmaniąsias technologijas. Viena jų – „Dalux“ sistema, kurią šiandien pasitelkia tiek mūsų, tiek užsienio statybos rinkos lyderiai. Ši programa aprėpia trimatį įvairių projekto dalių modelį bei suteikia galimybę skaitmenizuoti visą statybos procesą.

„Dalux“ realybės fiksavimo funkcija leidžia nuotoliniu būdu judėti po objektą ir fiksuoti pokyčius bei palyginti 3D modelį su jau atliktais darbais.

Atskiras objekto patalpas ženklinantys greito atsakymo QR kodai padėjo statytojams nepaskęsti milžiniškame dokumentų, katalogų sraute – nuskenavus konkretų kodą, buvo bemat gaunama tikslinga informacija su atitinkamos patalpos 3D modeliu, brėžiniais ir visa kita dokumentacija.

Kūrėjams: orkestro repeticijų salė įrengta taip, kad muzikantams būtų patogu. / D. Kažukausko, L. Garbačausko, M. Aleksos nuotr.

Idėjų sėmėsi iš gamtos

Nusprendus, kad žiūrovų salės akustika bus formuojama lietuviško molio pagrindu, sekė teatro interjero detalių kūrimas.

„Molio naudojimas tokio mastelio visuomeninio objekto interjere tikrai pirmasis Lietuvoje. Tai novatoriška ir įdomu, nes naudotas lietuviškas, rankų darbo produktas. Molio lipdiniai pagrindinėje salėje primena bangas. Sąsajos su bangomis ant logotipo juntamos visame pastate. Taip pabrėžiama, kad tai teatras, įsikūręs mieste prie jūros“, – pasakojo architektas M. Mateika.

Pirmieji žiūrovai jau įvertino naujuosius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmus. Jau netrukus spektakliai ir kiti renginiai čia vyks nuo trečiadienio iki sekmadienio, todėl pabuvoti naujajame pastate turės galimybę apsilankyti kiekvienas.

„Kadangi projektas tikrai neeilinis, visas statybų ir rekonstrukcijos procesas buvo ir mūsų ekspertų augimo kelias. Kiekviename etape komanda demonstravo savo veržlumą – kartu siekėme rasti geriausius sprendimus, kad įgyvendintume besikeičiantį teatro projektą, – sakė Arvydas Markevičius, įmonės „Infes“ generalinis direktorius. – Žinoma, sklandžiam darbui be galo reikšminga buvo glaudi mūsų partnerystė su užsakovu bei vienas kito supratimas. Esame labai dėkingi už pasitikėjimą – bendro darbo dėka dabar baigtas nuostabus projektas, kuris puoselėja darną, užtikrindamas tvarius namus meno bendruomenei ir kultūros mylėtojams.“