– Koks vizito Kaune tikslas?

– Dabar galiu laisviau formuoti savo dienotvarkę, jos nereikia taikyti prie konkrečių renginių, susidėliojau vizitus su verslo ir kultūros atstovais, nes Kaunas man asocijuojasi su verslu, mokslu ir kultūra. Norisi aplankyti tuos verslus, kurie turi papildomą niuansą – žaliąjį kursą, nes tai sritis, kuria gyvensime artimiausią dešimtmetį. Be to, svarbu ir aukšta pridėtinė vertė, o Kaunas yra ir universitetų miestas, tad verslų pasirinkimas čia nemažas.

Kitas susitikimas – su Amsterdamo architektūros muziejaus atstovais, nes tai vienas projektų, kur galima ne tik pačiam apsilankyti, bet ir svečių iš užsienio atvežti.

Pozicija: I. Šimonytė tikino, kad Vyriausybė visoms savivaldybėms skiria vienodą dėmesį. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

– Kodėl pasirinkote būtent Amsterdamo architektūros muziejų? Jūsų nuomone, kuo tokie objektai svarbūs bendrame kultūriniame lauke?

– Žinau žmonių, kurie įgyvendina šią idėją. Be galo gražu, kai atsiranda tokių iniciatyvų, kurias padiktuoja ne valdžia, o tiesiog entuziastai pamato įdomią galimybę, skiria savo laiką tam, kad sukurtų tai, ką norėtų pamatyti kiti. Kartais iš verslo žmonių nebūtinai to tikiesi, nes kultūra ir verslas būna tarsi atskiros sritys, o čia žmonės pamatė nišą galbūt kiek netikėtoje erdvėje ir gali miestui pasiūlyti fantastiškų dalykų. Tai yra ir pasididžiavimas tuo, ką Kaunas turi.

Neseniai Lietuvoje svečiavosi Andoros premjeras, kuris lankėsi ir Kaune, nes čia mediciną studijuoja keli tos šalies studentai. Jis manęs paprašė nupasakoti, kaip atrodo Kaunas, ir aš sakiau, kad jei čia ieškos sostinės, ją tikrai atras, nes tarpukariu Kaunas buvo miestas, kuris viską kūrė ir dabar turi daug art deco stiliaus pastatų. Tada premjeras buvo labai patenkintas ir pagyrė, kad Kaunas – iš tiesų nuostabus miestas.

– Grįžkime prie verslo. Kaip jums atrodo Kauno verslai, jų diegiamos ir plėtojamos technologijos šalies kontekste? Ar Kauną jau galima laikyti proveržio miestu?

– Faktas, kad Kaune yra technologijos universitetas ir jis miestui duoda tam tikrą ženklą, kad čia bus technologijų, inovacijų. Be to, tai juk ne šiaip universitetas, o turintis istoriją ir gerą reputaciją. Kaune būtent ir vyksta verslo ir technologijų sinergija.

Kiek dirbu Vyriausybėje, teko galvoti ne tik apie mokyklas ir mokytojus, bet ir apie dėstytojus, mokslininkus, jiems skirti gana didelį finansavimą. Rudenį būsime pasiekę dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčio vidurkį 150 proc., palyginti su šalies vidurkiu, kaip ir buvome įsipareigoję. Tai žymus dėmesys mokslui ir akademinei veiklai. Verslas yra sritis, kuri ir vartoja mokslininkų sukurtus produktus arba jam reikia žmonių, kuriuos parengia universitetas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kaune yra puikių galimybių vystyti technologijas, nes viskas yra vietoje – ir mokslininkai, ir verslai. Kaunas ir toliau stiprina šias sritis. Dėl to auga ir Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ), kur yra visokiausių inžinerinių įmonių. Man atrodo, kad būtent tai – vienas didžiausių Kauno pranašumų: čia yra daug studentų ir verslo, kuris tuos studentus gali įdarbinti.

– Verslas skiria nemažai lėšų įvairiems tyrimams ir eksperimentinei veiklai. Ar Vyriausybė galėtų prisidėti, kad tyrimai būtų sparčiau vykdomi?

– Net tik galėtų, bet ir prisideda. Vienas nacionalinio susitarimo dalykų – investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kurios iki 2030 m. turėtų pasiekti 1 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto – red. past.). Nepaisant, kad kelerius metus mūsų BVP augo sparčiai, Vyriausybė taip pat didino finansavimą tyrimams ir tas augimas kasmet būna apie 20–30 proc. Žinoma, finansavimas skiriamas visai Lietuvai, bet tokio finansavimo augimo šiai sričiai niekada iki tol nebuvo.

Priemonės tikslas – įgalinti mūsų aukštąsias mokyklas kurti naujoves ir siūlyti jas verslui. Tai bus tarsi sankaba tarp mokslo ir verslo, kad būtų galima padaryti daugiau atradimų ir juos pritaikyti pramonėje.

– Pernai Seimas pritarė Kauno LEZ plėtrai, padidino jos plotą kone dvigubai. Kauno LEZ ir taip sulaukia pagyrų dėl gero valdymo. Jūsų nuomone, kuo toks objektas svarbus visam Kauno regionui?

– Tai duoda naudą visomis prasmėmis – geros darbo vietos žmonėms, gera infrastruktūra, valstybės mastu – ekonomikos skatinimas ir BVP kūrimas. Kartu tai investicijos, susijusios su gerai apmokamomis darbo vietomis, nes LEZ steigiasi įmonės, kuriančios aukštą pridėtinės vertės produkciją. Žinoma, kartu čia paprasta diegti ir inovacijas.

Reikia pastebėti, kad LEZ sėkmė šalyje nevienoda, bet Kauno LEZ – tikrai sėkmės pavyzdys. Aišku, problema, kad negali išplėsti jos ten, kur dabar yra, nes žemės plotas – ribotas. Reikia priimti kitus sprendimus. Vyriausybė pasiūlė teritoriją išplėsti, o kur ji bus, dar reikės padirbėti, nes reikia didelio sklypo. Iš įmonių yra reikalavimas ir ypač didelių, siekiančių ir keliasdešimt hektarų ploto, sklypų. Jie turi būti išvystyti, pritaikyta infrastruktūra, tad tos paieškos tikrai vyks.

Kuo daugiau LEZ kursis įmonių, tuo bus geriau. Buvo skaičiavimų, kad jei bus užpildytas visas 1 tūkst. ha plotas, ten galėtų būti apie 20 tūkst. darbo vietų, o investicijos siektų milijardus. Tai labai įspūdingi skaičiai. Aišku, tai neatsitiks per naktį, nes pirmiau reikia išplėsti teritoriją ir pritraukti investuotojų.

Ne su vienu investuotoju teko bendrauti prieš jam ateinant į Kauno LEZ ir dažniausiai visi sakydavo, kad ateiname su ribotu matymu, tačiau po kelerių metų iš tų įmonių išgirsdavome, kad jos plės veiklą, samdys papildomų žmonių, nes sąlygos čia – tikrai labai geros.

Regimanto Zakšensko nuotr.

– Pritarus Kauno LEZ plėtrai buvo siūlymas tai daryti ne Kauno rajone, kur yra įsteigta ši zona, bet prie Jonavos. Ar tai tikslinga?

– Reikia vertinti, kiek yra galimybių išsiplėsti ten, kur dabar LEZ yra, nekonkuruojant su miesto plėtra ir kitais sprendimais. 500 ha plotą ne taip paprasta rasti, tad, aišku, konkrečios teritorijos vertinimas tikrai bus. Tikslas – kad Kauno LEZ būtų maksimaliai konsoliduota, tačiau aišku, kad to padaryti vienoje vietoje neišeis. Tai viso regiono projektas, ne tik Kauno miesto ar rajono, tad tą plėtrą ir reikia vertinti taip, kad regionui būtų patogu. Aišku, nebus patrupinta po 20 ha ir LEZ nebus gabalais išmėtyta. Bus ieškoma geriausio sprendimo, vertinamas išpirkimas iš privačių asmenų, jei to reikės, ir tada priimtas planas dėl pačios plėtros, kuriomis kryptimis LEZ plėsis.

– Kaip pritraukti investuotojų, kad Kauno LEZ jie kurtų aukštos pridėtinės vertės produktus?

– Geriausiai investuotojus pritraukia tie, kurie jau čia veikia. Kviečiant investuoti plyname lauke, reikia investuotojus papildomai įtikinėti, jie turi daugybę klausimų. Tačiau kai jau turi kažką, kas veikia, ir veikia sėkmingai, užtenka paminėti įmones ir investuotojai jau turi šaltinį, su kuriuo gali pasikalbėti apie sąlygas. Tokia reklama paprastai padeda. Pritraukus stambų, žinomą investuotoją, paskui jį ateina kiti. Tie, kurie jau veikia, yra tarsi sėkmės pavyzdžiai.

– Kaune susiplanavote susitikimus su verslo ir kultūros atstovais. Kodėl darbotvarkėje nėra susitikimų su Kauno valdžia, savivaldybės administracija?

– Mes su miesto valdžia dirbame, su savivaldybe turime visokiausių bendrų reikalų. Turėjome bendrų iššūkių per pandemiją, per ukrainiečių karo pabėgėlių priėmimą. Su savivaldybe dirba ministerijos, kanceliarija, krizių centras. Kartu organizavome Europos kultūros sostinę. Nieko asmeniško – kažkaip kituose miestuose irgi su valdžia neturime atskirų susitikimų.

– Vis dėlto atrodo, kad Kaunas lieka šiek tiek nuskriaustas ir miestui trūksta Vyriausybės dėmesio. Pavyzdžiui, buvo stadiono, vienintelio Lietuvoje, atidarymas, bet nedalyvavote nei jūs, nei tuometė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

– Visos savivaldybės kartais turi didesnių lūkesčių centrinei valdžiai, bet šiaip visos institucijos dirba, turi praktinių reikalų su savivaldybe, sprendžia tuos klausimus, kuriuos reikia spręsti, švietimo, socialinės apsaugos ar kitose srityse.

Nėra taip, kad aš kituose miestuose juosteles kirpčiau. Apskritai manau, kad įgyvendintais projektais žmonės džiaugiasi, bet tų, kurie kerpa juosteles paprastai netrūksta. Aš labiau esu iš tų žmonių, kurie sprendžia konkrečias problemas tada, kai jas reikia spręsti, o ne kažkaip džiaugtis, kad kažkas kitas kažką padarė.

– Ar Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslas Rusijoje galėjo būti ta priežastis, dėl kurio tarsi palaikytas atstumas? Dabar, kai verslas parduotas, gal bus daugiau bendradarbiaujama?

– Pono Matijošaičio verslas – jo paties, kaip politiko, klausimas. Jis pats turėtų apie tai atsakinėti. Man atrodo, kad Vyriausybės darbe yra tai, kad Lietuvoje – 60 savivaldybių, visos jos turi specifinių problemų. Kai kurios problemos – universalios, kurias sprendžia centrinė valdžia, kaip pedagogų darbo apmokėjimas ir pan. Kartais būna, kad savivaldos problemos – lokalios. Man atrodo, mano užduotis – su visomis savivaldybėmis dirbti vienodai, nediskriminuojant jų pagal tai, ką jos turi ar neturi. Jei yra problemų, stengiamės jas spręsti per visas institucijas, kurios yra atsakingos. Nėra taip, kad tik premjeras turi spręsti visus klausimus, sužiūrėti visus projektus. Yra ir ministerijos, kurios savo kompetencijų ribose tikrai dirba visose savivaldybėse.

Kaune yra puikių galimybių vystyti technologijas, nes viskas yra vietoje – ir mokslininkai, ir verslai.

– Jums atrodo, kad Vyriausybės dėmesio Kaunui pakanka?

– Man atrodo, kad Kaunui dėmesio yra tiek, kiek jo turi būti, kaip ir kitiems didiesiems ir mažiesiems miestams.

– Kaip galima būtų pagerinti Vyriausybės ir savivaldybės bendradarbiavimą? Gal reikia naujų formatų, kad būtų mažiau nesusikalbėjimo ir daugiau efektyvaus darbo?

– Bendradarbiavimui turime dvišalę komisiją tarp Savivaldybių asociacijos ir Vyriausybės. Paprastai stengiamės spręsti klausimus, kurie yra aktualūs visiems, pavyzdžiui, kai pasikeitė Vietos savivaldos įstatymas ar žemės valdymo dalykai. Dėl to savivaldybėms kilo daug klausimų, tad tai mes jau stengėmės išspręsti Vyriausybės lygiu, kad visose savivaldybėse būtų taikoma vienoda praktika. Žinoma, būna dalykų, kurie kyla tik tam tikroje savivaldybėje, bet dažniausiai  konkrečios srities, tad juos sprendžia už tai atsakingi ministerijų žmonės.

Regimanto Zakšensko nuotr.

– Kaip Vyriausybė galėtų padėti Kaunui klestėti?

– Vyriausybė turi padėti klestėti ne konkrečiam miestui ar savivaldybei. Ji turi padaryti viską, kad žmonės visoje Lietuvoje galėtų išlaisvinti savo iniciatyvas, kūrybiškumą ir dar labiau turtinti Lietuvą, gerinti šalies gyvenimą.

Minime 20 metų narystės ES metines. Pažanga per tą laiką bet kuriame mieste – Kaune, Klaipėdoje, Zarasuose, nesvarbu kuriam mieste – tiek pagal ekonominius, tiek aplinkos gerinimo ir kitus rodiklius yra milžiniška. Gyvenimas Lietuvoje dabar tikrai yra kokybiškesnis, patogesnis, gražesnis, darbo vietos geresnės, yra puikių darbdavių, platus kultūros pasirinkimas. Rengiame festivalius, kultūros sostines, Dainų šventes. Visa tai yra didelio pasididžiavimo vertas dalykas. Man atrodo, kad Vyriausybės darbas būtent ir yra priimti tokius sprendimus, kurie leistų visiems Lietuvoje jaustis gerai.

Pagal pasaulinius laimės indeksus Lietuvos žmonės atrodo gerokai laimingesni nei kitose Europos šalyse, nepaisant, kad mums pastaruoju metu tikrai kliuvo nemažai iššūkių – ir pandemija, ir Rusijos agresija Ukrainoje kelia jausmų, nes tai arti ir skaudu. Tačiau žmonės vis tiek dirba savo darbus, padeda kitiems, kaip visuomenė dalyvauja visokiose iniciatyvose, mato prasmę savanoriauti. Visa tai mus turtina kiekvieną dieną.

Regimanto Zakšensko nuotr.

– Per tuos 20 metų Lietuva užaugo iki Europos?

– Manau, kad kai kuriais klausimais jau net ir lenkiame Europos vidurkį, nes mums lengviau prisitaikyti prie naujovių. Mūsų privilegija buvo, kad daug ką turėjome kurti, nes iki tol to nebuvo, ir galėjome imti tai, kas tuo metu naujausia. Juk būna, kai žmonės išvažiuoja kitur ir pasipiktina, kad negali kortelėmis atsiskaityti tiek, kiek Lietuvoje, ir internetas lėtesnis. Mes darėme nuo nulio ir dėl to galėjome pasinaudoti tuo, kas buvo naujo. Žinoma, žmonėms taip pat reikėjo keistis, tačiau dabar tikrai turime dalykų, kuriuos galima ir kitiems parodyti, kaip pas mus gerai. Apskritai pažanga, kurią pasiekėme per šiuos 20 metų, yra neįtikėtina, bet tikra.