Vilniečiui Povilui Belinskiui – keturiasdešimt. Vyras baigęs vadybą. Penkiolika metų dirbo bankuose, kaip pats sako, nuo kasų iki eksperto. Tačiau dabar jis keičia profesiją – bus suvirintojas.

„Visą gyvenimą norėjau turėti apčiuopiamą profesiją, rankomis kažką daryti sau“, – kalbėjo studentas P. Belinskis.

Suvirintojo profesiją pasirinko ir į Lietuvą iš Ukrainos atvykęs Artūras Zhylych.

„Buvo kalbos barjeras, todėl pamaniau, kad tapsiu suvirintoju. Šiaip dirbau vadybininku, tačiau Lietuvoje tokios karjeros tęsti neišeitų. Kalbą kažkiek pramoksiu, bet kadangi nežinau, kiek ilgai Lietuvoje būsiu, geriau turėti profesiją, kur bendrauti nereikia“, – pasakojo studentas A. Zhylych.

Daug metų su automobiliais ir prie juridinių dokumentų teisininku dirbęs Šarūnas Katinas mokosi būti elektriku.

„Paprasčiausiai ateina tas momentas, kai tavo darbas visiškai nebeteikia malonumo. Elektra visada patiko, laidus jungiau savamoksliškai, bet savamoksliškas laidų jungimas prie gero neprives“, – aiškino studentas Š. Katinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visiems šiems vyrams persikvalifikavimas nieko nekainuos. Už viską sumokės valstybė, tačiau baigus kursus, pusmetį toje srityje dirbti bus privaloma. Kitaip teks už mokslą susimokėti.

Tyrimai rodo, kad absoliuti dauguma darbingo amžiaus žmonių norėtų persikvalifikuoti ar mokytis ir tobulėti, bet tą daro vos trys iš dešimties.

„Vienos iš pagrindinių priežasčių – noro ir poreikio nebuvimas. Dažniausiai tai įvardina vyrai, o moterys pasakė, kad jos neturi laiko“, – pasakojo Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Dėl to, Užimtumo tarnyba mokymo programas kelia į internetą, kad mažai laiko turintys žmonės galėtų mokytis nuotoliu. Taip pat paslaugas stengiasi teikti ne tik didžiuosiuose šalies miestuose.

„Šiuo metu atidarėme šešis centrus. Septintą atidarome Jonavoje. Iki metų pabaigos norėtume turėti keturiolika regioninių karjeros centrų fizinėse vietose“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Tačiau būna, kad darbuotojams neleidžia mokytis ir darbdaviai.

„Darbdaviai įvardijo, kad jie nelabai norėtų, kad darbuotojai mokytųsi, nes po to gali tuos darbuotojus prarasti“, – sakė G. Sinkevičė.

Vis dėlto, kad ir kiek tobulinimosi centrų šalyje bebūtų, svarbiausia, kad tobulėti ryžtųsi patys žmonės.

„Negalime galvoti, kad baigėme specialybę ir su ja sėkmingai dirbsime 30 metų. Šie laikai praėjo. Technologijos keičiasi labai greitai. Bet kurioje srityje mokymosi elementas turi būti ne vieną kartą per penkerius metus“, – aiškino I. Balnanosienė.

Užimtumo tarnyba primena, kad kelti kvalifikaciją ar keisti profesiją gali bet kuris šalies gyventojas. Galima rinktis iš beveik pusantro tūkstančio mokymo programų ir tai nieko nekainuoja.

„Užimtumo tarnyba gali finansuoti tiek Užimtumo tarnyboje registruotus bedarbius, bet lygiai taip pat gali finansuoti ir visus dirbančius žmones. Ir jus visus galime apmokyti, jei norite keisti kvalifikaciją ar įgyti papildomų kompetencijų“, – tikino G. Sinkevičė.

Populiariausios – informacinių technologijų ir inžinerinės programos, tačiau žmonėms siūloma gerai apsvarstyti savo galimybes, nes programuotoju tikrai tapti gali ne bet kas.

„Suprantame, kad IT programos yra labai įdomios ir gerai apmokamos, bet jei neturi nusiteikimo baigti tas programas, ir yra nemažai tų, kurie nutraukia mokymo programas, tai to daryti negalima, nes tada atsiranda pareiga grąžinti pinigus, jeigu nutrauki mokymosi metu“, – aiškino G. Sinkevičė.

Apklausos rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo kvalifikaciją keisti nori mažiau.