Nepaliko abejingų

Didžiausias japonų kultūrai dedikuotas festivalis Lietuvoje „Japonijos dienos Kaune WA“ startui pasirinko „Romuvos“ kino teatro Didžiąją salę. Ji trumpam virto podiumu Kawaii mados karaliumi tituluojamo japonų dizainerio Sebastiano Masudos šedevrams. Modelių talijų ir klubų tą vakarą niekas nespraudė į privalomus centimetrus, o ir pats renginys nepriminė Paryžiaus ar Milano madų šou. S. Masuda su kartu su „Auros“ šokėjais surengė sensacingą pasirodymą, kuris visus paliko be žado.

„Seku Sebastianą ir domiuosi jo kūryba. Visi menininko darbai atgaivina vaikišką nuostabos jausmą“, – likus kelioms minutėms iki renginio pradžios kaunietė Viltė dairėsi neužimtų kėdžių ar bent laisvo lopinėlio ant laiptų.

Tiesa, kai pamatė pirmuosius modelius, moteris pakilo iš savo vietos.

Apsikaišę spalvotomis plunksnomis, blizgančiais žvyneliais ir kitais ryškiais akcentais, „Auros“ šokėjai scenoje savo kūnais perdavė tai, apie ką bemaž 30 metų pasauliui kalba kūrėjas, – mielumas gali sujungti visus, nepaisant amžiaus, lyties, religijos ar valstybių sienų.

„Šiame pasaulyje, kur negatyvumo ir tamsos yra gana daug, gyventi nėra paprasta. Tamsios spalvos slegia, o tai kasdienybei lengvumo neprideda. Mano misija – tai keisti. Noriu, kad žmonės jaustųsi gerai, kasdien matytų ir jaustų gyvenimo skonį ir spalvas, kad spalvos nušviestų ir paryškintų jų kasdienybę“, – kalbėjo S. Masuda.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kryptis – Kaunas

Čiboje gimęs 54-erių menininkas S. Masuda, jo meistrystės gerbėjų pramintas Kawaii kultūros tėvu, 1995 m. atidarė parduotuvę „6%DokiDoki“ ir ėmė burti drąsią bendruomenę. Šiandien madų kūrėją galima atpažinti ne tik muzikiniuose vaizdo klipuose, bet ir tarptautinėse konferencijose, kur ryškaus įvaizdžio nevengia net akademikai. Kūrėjo meno projektus ir mados šou įvertino Amerikos, Nyderlandų, Brazilijos, Bolivijos, Pietų Afrikos ir kitų šalių gyventojai, o šiais metais jis buvo apdovanotas Japonijos Vyriausybės įsteigtu „CJPF Awards 2024“ pagrindiniu prizu už šiuolaikinės japonų kultūros sklaidą užsienio šalyse.

Aš kalbu apie mielumą, tačiau šįsyk už jo slypi nepaprasta galia.

„Įprastai savo veiklą vykdau Tokijuje, bet šiandien esu Kaune ir tuo labai džiaugiuosi“, – S. Masuda pasakojo, kad įgyvendinti bendrą projektą su šiuo miestu ir „Auros“ kolektyvu jį pastūmėjo bičiulis Gintaras Miežis.

Ne kartą viešėjęs Japonijoje, jis esą ilgą laiką svajojo Lietuvoje pristatyti Kawaii kultūrą. „Japonijos dienos Kaune WA“ tam pasitarnavo puikiai.

„Smagu, kad galėjau pasidalyti popkultūra su jumis. Labai tikiuosi, kad lietuviai ja susidomės, – S. Masuda vylėsi ir toliau bendradarbiauti su „Auros“ kolektyvu. – Jei pavyks, artimoje ateityje šokėjus norėčiau nusivežti į Tokijų. Žinoma, norėčiau ir į Hiracuką, todėl jei tik galite pagelbėti – labai prašom.“

Sintezė: „Romuvos“ kino teatrą užliejo muzika, judesys ir spalvos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Mielos detalės

Nepaisant pasikeitusios lokacijos, drabužių kolekcijos tema išliko ta pati – mielumas. Jo bene daugiausiai telpa žodžio „kawaii“ reikšmėje ir Kawaii kultūroje.

„Aš kalbu apie mielumą, tačiau šįsyk už jo slypi nepaprasta galia. Šiuo pasirodymu aš norėjau ją perteikti žmonėms“, – savo įžvalgomis dalijosi S. Masuda, Kawaii srovei Japonijoje padėjęs tapti mielumo banga, kuri šiandien apima viską – pramogų pasaulį, aprangą, maistą, vaikų žaislus ir net žmonių elgesį.

Kawaii kultūros gerbėjai, anot S. Masudos, siekia sukurti mielą vaikišką įvaizdį per tam tikras stiliaus detales ir bruožus – draugišką šypseną, šviesias pastelines spalvas, vaikiškas, pūstas, tarsi lėlių sukneles. Tarkim, šio stiliaus šalininkės moterys labai mėgsta Hello Kitty. Šį personažą buvo galima pamatyti ir ant daiktų, kurių po renginio galėjo įsigyti visi norintys. Bent keli miestiečiai su savimi išsinešė spalvotų marškinėlių, kepurėlių, nedidukių piniginių, plaukų papuošalų ir naują supratimą apie Kawaii kultūrą.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Japonijoje kawaii stilius – būdas išreikšti save kaip asmenybę sociume. Tuo tarpu matome tendenciją, kad Europoje ryški subkultūra yra dažniau suvokiama kaip būdas pasislėpti nuo visuomenės, o kartais ir nuo savęs“, – japonų kultūros tyrinėtoja, Vytauto Didžiojo universtiteto lektorė Kristina Barancovaitė-Skindaravičienė norėjo tikėti, kad pažintis su S. Masuda pakeis vyraujančią nuomonę.