Apklausų duomenimis, 2018 metais žinantys šią sąvoką teigė 48 proc. respondentų, šiemet – 60 proc. Dažniausiai žinantys šią sąvoką teigia 18–35 m. gyventojai, taip pat labiausiai išsilavinę ir didžiųjų miestų gyventojai.

Lietuvos gyventojai apie translyčius asmenis dažniausiai sužino iš informacijos internete (53 proc.) bei iš pranešimų žiniasklaidoje (47 proc.). Per 6 metus labiausiai išaugo informacijos internete, kaip šaltinio apie translyčius asmenis, populiarumas – 2018 metais jį rinkosi tik 18 proc. respondentų.

Vertinant požiūrį į translyčius asmenis skirtinguose socialiniuose kontekstuose, tendencijos išlieka panašios, kaip prieš 6 metus: daugiausia respondentų teigiamai ir neutraliai reaguotų į translytį asmenį savo darbovietėje (68 proc.) ir kaimynystėje (67 proc.), tačiau patogiai ar neutraliai reaguojančių respondentų sumažėtų, jei translytis asmuo užimtų vadovaujamą postą Lietuvoje (51 proc.) ar dirbtų mokykloje, kurią lanko respondentų vaikai (51 proc.). Būsto išnuomoti translyčiam gyventojui nesutiktų 23 proc. apklaustųjų, atskleidė apklausa.

Lyginant rezultatus su 2018 metais, galima pastebėti teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, 55 proc. apklaustųjų teigia, kad jei sužinotų, jog artimas draugas yra translytis, jų santykiai išliktų tokie pat. 2018 metais taip manė 40 proc. respondentų.

Sužinoję apie savo vaiko translytiškumą, jam palaikymą išreikštų 25 proc. apklausos dalyvių, 2018 metais tą teigė 20 proc. apklaustųjų. Per 6 metus nuo 22 proc. iki 32 proc. padaugėjo žmonių, kurie tokiu atveju ieškotų informacijos.

2018 metais gyventojų buvo klausiama, kiek valstybė turėtų rūpintis translyčių asmenų teisėmis. Tą kartą 12 proc. apklausos dalyvių teigė, kad daugiau nei dabar. 2024 metais klausta, kiek valstybė turėtų užtikrinti translyčių asmenų apsaugą nuo diskriminacijos. „Daugiau nei dabar“ atsakė 26 proc. apklaustųjų.

„Verta paminėti, kad net 53 proc. respondentų abejoja arba nežino, ar Lietuvos įstatymai pakankamai saugo translyčius asmenis nuo diskriminacijos. Tai rodo, kad visuomenei trūksta supratimo apie tai, su kokiomis patirtimis translyčiams žmonės tenka susidurti tiek dėl teisės aktų trūkumo, tiek dėl neigiamo visuomenės požiūrio“ – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Ieva Laugalytė.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta vasario 18–25 dienomis. Ją atliko UAB „Spinter tyrimai“. Apklausta 1010 vyresnių nei 18 m. amžiaus asmenų Lietuvoje. 2018 m. apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.