Vilniaus Ryto progimnazijos direktorė parodė mokykloje esantį sveikatos kabinetą. Susižeisti ne taip ir sudėtinga, bet mokykloje sveikatos priežiūros specialisto nėra, nors reikėtų.

„Tikėtina, kad jų trūksta, bet su sveikatos biuru turime pasirašę sutartį, jie priskyrė mobilią komandą“, – kalbėjo Vilniaus „Ryto“ progimnazijos direktorė Roberta Juodelienė.

Be fizinių traumų, vaikus lydi ir psichologiniai iššūkiai: nerimas ir baimės. Vadovė džiaugėsi, kad pavyko pritraukti ir išlaikyti bent jau du psichologus.

Valdžia sako, dėl vaikų gerovės daranti daug, numatomi tolimesnio tobulinimo žingsniai. Bet ar jų pakaks?

„Jeigu bus poreikis, planuosime, kaip galime pagelbėti visuomenės sveikatos specialistams, kad jie galėtų vaikams mokykloje suteikti reikiamą pagalbą“, – žadėjo SAM Investicijų įgyvendinimo skyriaus vedėja Gytė Sirgedienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paradoksas – apie emocinę sveikatą kalbama vis daugiau, bet Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) surinkti bendri duomenys, kur dalyvavo ir Lietuva, progreso nerodo.

„Tiriami 11–15 metų vaikai. Deja, teigiamai vertinančių sveikatą mažėja. Ypatingai ryškus mažėjimas mergaičių tarpe. Taip pat mažėja pasitenkinimas gyvenimu, savęs vertinimas“, – teigė PSO biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Susierzinimas, įtampa, pykčio priepuoliai – apie tai kalba ir patys tėvai. Jie ir seneliai dalijosi asmeninėmis patirtimis.

„Norėčiau, kad su manimi bendrautų, o vaikas neturi nuotaikos. Neatmetu ir technologijų įtakos“, – sakė moteris.

Tiriami 11–15 metų vaikai. Deja, teigiamai vertinančių sveikatą mažėja. Ypatingai ryškus mažėjimas mergaičių tarpe.

„Su nerimu laukiame paauglystės“, – šnekėjo kita moteris.

„Skandalai, kad pradinukai ieško antrų pusių, mane šokiravo. Manau, kad ir patyčios slegia jaunimą“, – kalbėjo vyras.

Šeimos konsultacija galėtų būti išeitis, bet, pavyzdžiui, viename iš psichologijos centrų Vilniuje, ji kainuoja apie 130 eurų.

Retas žino, kad yra galimybė pasikonsultuoti visiškai nemokamai. Reikia praeiti specialią programą.

„Turime laukiančių eiles, nemažai žmonių sužino apie programą. Papildomai reklamuoti ir viešinti nereikia, nes informacija keliauja iš lūpų į lūpas “, – kalbėjo „Neįtikėtinų metų“ programos veiklos vadovė Marina Mažionienė.

Neviešinta programa Lietuvoje veikia jau ketverius metus. Programa skirta auginantiems vaikus nuo trijų iki dvylikos metų.

Norint patekti į tokią programą Vilniuje, reikia laukti apie tris mėnesius.

Vadovė sako, šeimos kreipiasi ir tais atvejais, kai prie stalo neįmanoma susodinti vaikų, nes šie nevaldomi ir nesiklauso.

„Tėvai ateina su įvairiais jausmais, kaltės jausmu, kad kažko nepadarau, nemoku“, – pasakojo M. Mažionienė.

Registracija į programą vykdoma per sveikatos biurus. Laukia dvylika susitikimų po dvi valandas. Programa veikia tik trečdalyje savivaldybių.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, nuo 2020 metų savivaldybėse pradėtos teikti papildomos paslaugos. Vaikų, jaunimo ir šeimų psichinei gerovei, kaip skelbiama, skiriamas ypatingas dėmesys.

„Yra keli rajonai, kur visuomenės sveikatos biurų darbuotojams krūvis yra didelis. Yra rajonų, kur sprendžiame ir ieškome, kaip padengti. Negalime teigti, kad viskas tobula, bet iššūkius sprendžiame. Vaikai turėtų gauti pagalbą mokyklose“, – aiškino Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Edgaras Diržius.

Programai atseikėtos tarptautinės investicijos – beveik 10 mln. eurų.