– Sakykit, ar ne per ankstyvas sezonas šiemet?

– Ne, sezonas tai ne per ankstyvas, kadangi pavasaris prasidėjo lygiai kaip ir kalendorinis. Kad ir kaip keista, pačioje jo pradžioje babausiai pirmieji pasirodė šiemet. Labai anksti. Neaišku, kaip paaiškint, žibutės pradėjo anksčiau žydėt, nei babausiai pasirodė.

– Tai, vadinasi, ankstyvas sezonas?

– Pavasaris buvo ankstyvas, o sezonas, jeigu pažiūrėsim du dešimtmečius atgal ką rašė, kaip gyrėsi ką rado, tai ir gegužės pradžioj dzūkai jau kartais rasdavo pirmas voveraites ir pirmus baravykus. Vidury ar gale gegužės kazlėką rasdavo Vidurio Lietuvoje, net šiaurės. Dabar yra birželis, jau liepos ruošiasi žydėti, jau randam net ir paąžuolių baravykų kai kur. Sakyt, kad tai labai ankstyva – sunku. Būdavo anksčiau dvi savaitės iki Joninių pradėdavo augti voveraitės, baravykai – po Joninių. Ką reiškia dvi savaitės čia ar ten? Nieko nereiškia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar dabar daugiausia randama voveraičių?

– Taip. Turguose dabar pasirodė nemažai, aš galvoju, kad turėtų būti dar mažiau. Sunku pasakyt, ar tai bus masiško gerėjimo pradžia, ar dar tik tokie pabandymai. Visoje Lietuvoje dar grybų nėra, yra kai kur. Vienur rasit, kitur ne. Aš nedrįsčiau sakyti kategoriškai, kad jau sezonas prasidėjo, dabar jau galit visi į miškus važiuoti ir jų rasit.

– Kuriose Lietuvos vietose grybų jau yra?

– Apie visą Lietuvą kalbėti sunku, nes taip nebūna, kad prasideda sezonas ir visą Lietuvą užplūsta grybai. Būna atskiruose taškuose. Net ir tame pačiame rajone, ar tame pačiame Vilniuje – vienoje pusėje gal rasite, o kitoje – gal ne. Sakykime, kaip meteorologai – vietomis grybai auga, vietomis ne.

– Į kurią Lietuvos pusę traukti? Į Dzūkiją?

– Nebūtinai, šiuo metu galima ir į Vidurio Lietuvą ir netgi į Vakarų.

– Ko reikia grybams, kad jie derėtų ir galbūt net antrą derlių sudaigintų?

– Reikia lietaus, bet ne per daug. Mes įsivaizduojam, kad kuo daugiau lis, daugiau grybų, bet tai nėra tiesa. Turi medis būti pasiruošęs atitinkamai būklei – jam turi tikti dirvožemiai, kuriame gyvena įvairūs „draugai“ ir „priešai“. Grybai turi rasti pusiausvyrą. Todėl pasakyt, kurioje vietoje prilijo gerai, o kurioje ne – sudėtinga.

– Kaip šiltėjantys orai veikia grybų augimą? Jų derlių?

– Pats orų karštėjimas nieko gero neduoda, nes grybams reikia optimalios oro temperatūros. Reikia, kad būtų ne per mažai ir ne per daug. Būna, kad sprendžiam pagal save – mums vėsoka, tai turbūt ir grybams šalta. Taip nėra. Tarkime, penkiolika ar 20 laipsnių šilumos pilnai užtenka. O vėliau, jeigu auga ir viskas gerai, tai turi palyti kasdien. Bet pas mus taip nebūna.

– Kada baravykų ir visų grybų „karalių“ galėsim ieškoti?

– Galim ir dabar, bet bus pavieniai. Dar po savaitės kitos, jeigu lis ir bus geri orai, tai gali būti, bet kiekvieni metai gali būti unikalūs ir sakyt, kad štai, po dviejų savaičių prasidės, tai galim apsijuokti labai gražiai.

– Per kiek laiko grybas užauga?

– Žiūrint koks. Tarkime, baravykas nuo visiško pasirodymo iki sunykimo – apie dvi savaites. Jeigu ne per karšta. Voveraitė, tarkime, jeigu išdygo balandžio pradžioje ir dar jos nenurinko, tai šiandien dar gali augti. Auga lėtai ir atkakliai. Lėčiau už baravyką kokius dešimt kartų. Per naktį tikrai neišdygsta nei baravykas, nei voveraitė. Voveraitė gali augti ir tris mėnesius, jeigu geri orai. Kiti grybai panašiai kaip baravykas – gyvena trumpai. Juos reikia dar rasti ir pataikyti tą laiką, kai auga. Gali vaikščioti kiek nori, jeigu tuo metu nepataikysi, tai sakysi, kad baravykai čia neauga.