Šis siekis įtvirtintas deklaracijoje, kurią Prahoje penktadienį pasirašė Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos ir Lietuvos transporto ministrai.

Pasak susisiekimo ministro M. Skuodžio, didesnis europinis finansavimas yra būtinas siekiant plėtoti trūkstamas tarpvalstybines transporto jungtis, spartinti europinės vėžės „Rail Baltica“ projektą ir integruotis į Europos transporto sistemą.

„Mūsų susijungimas su Europos transporto tinklais yra vienas prioritetinių susisiekimo ir viso regiono gynybos tikslų, tačiau strateginiams infrastruktūros projektams spartinti kertinė sąlyga – pakankamas ir laiku skiriamas europinis finansavimas. Dėl to tvirtai ir vieningai akcentuojame būtinybę didinti ES investicijas į mūsų regione įgyvendinamus transporto projektus“, – ministerijos pranešime cituojamas M. Skuodis.

Deklaracijoje pažymima, kad planuojant būsimą ilgalaikį ES biudžetą svarbu išlaikyti ir stiprinti Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF), plėsti Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) transporto jungtis nuo Baltijos iki Juodosios ir Egėjo jūrų, numatyti daugiau lėšų kariniam mobilumui.

Iki šiol karinio mobilumo jungtims gerinti Lietuva yra užsitikrinusi 126,7 mln. eurų ES lėšų, jos skirtos magistralės „Via Baltica“ atkarpų iki Lenkijos sienos tiesimo darbams, Kauno oro uostui, kitiems kelių ir geležinkelių infrastruktūros projektams.

Anot ministerijos, vien Lietuvos karinio mobilumo poreikiams papildomai reiktų 1,4 mlrd. eurų.

Karinio mobilumo sąlygoms gerinti 2021-2027 metais iš viso ES šalims numatyta 1,69 mlrd. eurų.