Ji nuimta apie 16.20 val., teritoriją aplink aptvėrus tvora. Šalia susirinkę keliolika protestuotojų ją nuimant skandavo „gėda“, „vatnikai“, „okupantai“, „bolševikai“, „rašistai“, panašias skanduotes.

Gedmino prospektu taip pat žygiuoja eisena 1941-ųjų metų birželio 23-iosios sukilimui paminėti, joje dalyvauja keliasdešimt žmonių. Jie nešini Lietuvos vėliavomis, sukilimo simbolika.

Įvykio vietoje budi keli policijos ekipažai.

Penktadienį atminimo lentą K. Škirpai pakabino Vilniaus centre, ant Vilniaus apygardos teismo pastato pakabino  Nacionalinis susivienijimas. Tam savivaldybė leidimo neišdavė.

„Sekmadienį, taigi mokant viršvalandžius už tokį skubų ir svarbų darbą, viešosios tvarkos pareigūnai atvyko nukabinti Kazio Škirpos atminimo lentos. Daro tą be jokio teisinio pagrindo, aiškaus įsakančio dokumento, arba atsisako jį parodyti pareigūnams“, – sekmadienį feisbuke rašė vienas partijos lyderių, Vilniaus tarybos narys Vytautas Sinica.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Eglė Vancekvičė BNS patvirtino, kad šalinti lentos atvyko „Grindos“ darbuotojai.

Pasak V. Sinicos, dėl lentos nuėmimo Nacionalinis susivienijimas ketina kreiptis į prokuratūrą.

„Lenta priklauso Nacionaliniam susivienijimui, pastatas – Apeliaciniam teismui. Jeigu bus savavališkai nulupta nieko bendro neturinčios įstaigos („Grindos“ – BNS), tolesnis žingsnis, žinoma, bus kreipimasis į prokuratūrą“, – feisbuke rašė jis.

Kazys Škirpa yra prieštaringai vertinamas praėjusio amžiaus lietuvių diplomatas ir karininkas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvadoje K. Škirpos veikla Antrojo pasaulinio karo metais vertinama nevienareikšmiai. Teigiama, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Pasak centro, K. Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizacijai galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti Holokaustą LAF nariams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.

Dėl aiškaus K. Škirpos asmenybės vertinimo nesutaria ir kiti istorikai.