Didesnė tarpukario išmintis

Seime svarstant Vilniaus Gedimino technikos universiteto statusą pagrindinis dėmesys ir buvo skirtas jūreivių rengimo mokyklos prijungimui.

Kategoriškai šiuo klausimu pasisakė Seimo narys Audrius Petrošius: „Aukštąją jūreivystės mokyklą į Vilnių perkelti galite, bet jūros tikrai neperkelsite.“

Konkretesnis buvo Seimo narys, aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Apmaudu, kad Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prisijungė Vilniaus technikos universitetas, o ne Klaipėdos universitetas.“

Jo teigimu, žemyniniai, kontinentiniai žmonės rengs laivininkus ir jūreivius, todėl Klaipėdoje yra didelis nuogąstavimas, ar su tuo bus susitvarkyta.

Prisiminta ir istorija – 1923 m. Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą, jūreivius buvo planuota rengti Kaune. Tai kurį laiką ir vyko, bet paskui buvo suvokta, kad jūreiviai turi būti rengiami prie jūros. Suprasta ir tai, kad tam turi būti vadovaujama ne iš sostinės, tuomet Kauno, o įvertinant situaciją vietoje.

Tarpukario Lietuvoje valdžioje buvo daugiau supratingų žmonių, kurie suvokė, kad Klaipėda yra uostamiestis ir jame turi būti ruošiami jūrininkai, vystomas tiek jūrinis verslas, tiek laivai ir terminalai.

Ar tai reiškia, kad tarpukario Lietuvoje valdžioje buvo daugiau supratingų žmonių, kurie suvokė, kad Klaipėda yra uostamiestis ir jame turi būti ruošiami jūrininkai, vystomas tiek jūrinis verslas, tiek laivai ir terminalai.

Vienu iš labiau jūrinę reikšmę suvokusių žmonių laikytas ir tuometis šalies prezidentas Antanas Smetona. Jis 1934 m. Klaipėdoje atidarė pirmąją Jūros šventę. Jos tikslas ir buvo puoselėti Lietuvos jūrines tradicijas iš Klaipėdos, o ne iš sostinės.

Tikisi vilniečių investicijų

Tai, kas daroma dabar prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto prijungus Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, daugelis žmonių, taip pat ir iš uosto verslo srities, bent jau Klaipėdoje, laiko didele klaida.

Iš esmės tokį prijungimą pati Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla inicijavo dėl to, kad būtų vadinama Jūreivystės akademija. Ir nesvarbu, kad ji taip vadinsis būdama Vilniaus universiteto filialu Klaipėdoje.

„Vilniaus Gedimino technikos universitetas turėtų įsipareigoti, kad Klaipėdoje atsirastų papildomos studijos su uostamiesčio inžinerine pramone, uosto verslais, ko labai trūksta“, – akcentavo S. Gentvilas.

„Nesinorėtų, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas, prisijungęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, tiesiog lengvai pabėgtų, išplėtęs į filialą ir lengvai suvirškinęs šitą aukštąją mokyklą, neinvestuodamas Klaipėdoje“, – svarstė S. Gentvilas.

Šis svarstymas gali reikšti ir tai, kad Klaipėdos universitetas uostamiesčiui kaip ir nebereikalingas, nes jo lūkesčius visose su uostu, jūros verslu susijusiose kadrų rengimo srityse lengvai išpildytų koja duris, prisijungdamas Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, atvėręs Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Ar nesuvalgys, ar neuždusins?

Nors Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimas prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto turėjo ir tebeturi priešininkų, Seime patvirtintas naujas šio universiteto statusas su inkorporuotu jūrininkų rengimu.

Seimo narys Valdas Rakutis pastebėjo, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra pagrindinis transporto inžinerijos „HUB’as“. Jis manantis, kad ir prisijungus prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto Jūrų akademija tapsianti Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ateityje su Klaipėdos universitetu galinti sudaryti jūrinio rengimo klasterį.

V. Rakutis viliasi, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas nesuvalgys Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, neuždusins jos su sumažintu finansavimu, o tik paskatins stiprinti Klaipėdos universitetinį pasaulį.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimas prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto įrodo, kad Lietuvoje nėra koncepcijos, kaip ir iš kur turėtų vystytis įvairios jūrinio mokslo kryptys. Pavyzdys galėtų būti Lenkija, kur jūrinio rengimo centrai nekuriami kur nors Varšuvoje. Tai daroma pajūryje – Gdanske, Gdynėje, Svinouiscyje ar Ščecine.

Lietuvoje tiek šioje srityje, tiek daugelyje kitų egzistuoja tarsi koks Laukinių Vakarų sindromas, kai nugali stipresnis, suktesnis, neretai ir korumpuotesnis, bet savas, esantis prie „valdžios“.

Seimo narys Kazimieras Starkevičius apie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimą pasakė atvirai: „Kam čia kalbėti aplinkui, reikia pasakyti aiškiai, kad Gedimino technikos universitetas buvo geriau pasiruošęs prisijungti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą nei Klaipėdos universitetas.“