Įvairių sričių ekspertai diskutuoja apie žaliojo miesto viziją ir veiksmus, kurių būtina imtis Vilniui prisitaikant prie klimato pokyčių ir siekiant švaresnės, sveikesnės, kokybiškesnės aplinkos.

Ekspertų įžvalgos nuguls į rengiamą veiksmų ir investicijų planą, kuris padės įgyvendinti Vilniui ambicingą tikslą – iki 2030 metų tapti klimatui neutraliu miestu.

Dėmesys transportui ir energetikai

„Kartu su vilniečiais bei ekspertais rengiame Žaliojo miesto veiksmų planą, kuris nurodys aiškią kryptį, siekiant tapti klimatui neutraliu miestu iki 2030 metų. Šis planas padės kurti sveikesnes gyvenimo sąlygas gyventojams bei leis miestui patirti mažiau nuostolių dėl besikeičiančio klimato, dažnėjančių audrų, sausrų, karščio bangų. Apskaičiuota, kad siekti šio tikslo – naudinga visapusiškai, nes yra užtikrinama energetinė nepriklausomybė“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Jis pabrėžė, kad turint parengtą Žaliojo miesto veiksmų planą bus lengviau pritraukti investicijų, įvairių fondų paramą.

Vilnius kartu su kitais 50-ia pasaulio miestų prisijungęs prie Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) Žaliųjų miestų programos, kuria siekiama mažinti ar iš viso neutralizuoti miestų daromą poveikį klimatui ir kurti žalesnį, išmanų ateities miestą.

Veiksmų įgyvendinimo laikotarpis numatomas 3–7 metams.

Plano rengimą koordinuoja viešoji įstaiga „Neutralus klimatui Vilnius“, įkurta skatinti įgyvendinti dviejų ES Misijų – klimato neutralumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos – iškeltus tikslus bei uždavinius Vilniuje.

Vilniečiams rūpi klimato kaita 

Į Žaliojo miesto veiksmų plano rengimą įtraukiami ir gyventojai. Balandį buvo atliekama apklausa apie miesto aplinką, pagrindinius iššūkius ir sritis, kuriose reikėtų imtis veiksmų. Į apklausos klausimus atsakė 514 respondentų.

Apskaičiuota, kad siekti šio tikslo – naudinga visapusiškai, nes yra užtikrinama energetinė nepriklausomybė

Net 85 proc. atsakiusiųjų teigia, kad klimato kaitos poveikis Vilniaus miestui jiems svarbus.

Apklausti vilniečiai labiausiai nuogąstavo dėl kylančios temperatūros, klimato kaitos poveikio vietos ekosistemoms ir biologinei įvairovei, įtakos ateities kartų gyvenimo sąlygoms.

Apklausoje dalyvavę vilniečiai geriausiai vertina geriamojo vandens kokybę. Oro kokybė Vilniuje, anot respondentų, yra vidutinė arba gera.

Didžioji dauguma į klausimus atsakiusių vilniečių žaliųjų erdvių kokybę vertina kaip gerą arba vidutinę.

Vis dėlto 61 proc. norėtų, kad viešųjų erdvių būtų daugiau ir jos būtų kokybiškesnės.

Vilniečiai mano, kad reikėtų labiau prižiūrėti žaliuosius plotus, labiau saugoti brandžius medžius,  tobulinti kraštovaizdžio plėtros strategiją ir jos įgyvendinimą.

Pagerinti, apklaustųjų manymu, reikia ir vandens telkinių kokybę.

Be to, būtina didinti gyventojų informuotumą apie dirvožemio kokybę Vilniuje, nes 27 proc. respondentų nežino, ar ją reikia gerinti.

Anot apklaustųjų, iš esmės reikia keisti transporto ir judumo sektorių – taip mano 76 proc. respondentų.

Vilniečiai norėtų pokyčių organizuojant viešąjį transportą, tobulinti viešojo transporto tinklą, geriau prižiūrėti transporto priemones.

Taip pat apriboti automobilių judėjimą centre ir nustatyti mažos taršos zonas.

Miesto planavimo pokyčių norėtų 72 proc. atsakiusiųjų į klausimus. Šioje srityje, apklaustųjų nuomone, reikėtų užtikrinti integruotą daugiafunkcę plėtrą ir spręsti miesto driekos (priemiesčių augimo) problemą.

Dalyvavusieji apklausoje mano, kad energetikos srityje reikėtų aktyviau diegti alternatyvius energijos šaltinius, plėsti senų pastatų renovavimo programą.

Gyventojų apklausa parodė, kad prioritetinės sritys turėtų būti transportas, energetika. Taip pat daugiau dėmesio reikėtų skirti žaliosioms erdvėms.

Su apklausos rezultatais galite susipažinti čia [5].

Apklausą atliko ARUP – Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) konsultantai, dirbantys su Žaliųjų miestų programos dalyviais.