Draudimo bendrovės ERGO iniciatyva tyrimų kompanijos „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad greitį reguliariai arba kartais viršija net 76 proc. Lietuvos vairuotojų, o kas antras (52 proc.) yra už tai baustas.

Tarp vyrų greičio viršytojų – dar daugiau: trys ketvirtadaliai prisipažino bent retkarčiais padarantys tokį pažeidimą. Greičio viršyti nevengia ir kas antra moteris.

Daugiausia greičio viršytojų yra 40–49 ir 30–39 metų amžiaus grupėse – atitinkamai 70 ir 71 proc. Pagal greitį viršijančių gyventojų skaičių pirmauja Telšių (73 proc.), Kauno (65 proc.), Klaipėdos (65 proc.), Panevėžio (63 proc.) ir Vilniaus (61 proc.) apskritys.

Kas antras – iš viso 52 proc. – apklaustųjų yra bausti už greičio viršijimą.

21 proc. jų už greičio viršijimą bausti vieną kartą, panaši dalis (22 proc.) du tris kartus, o dešimtadalis (9 proc.) – daugiau nei tris kartus.

Šeši iš dešimties mėgstančių paspausti akceleratoriaus pedalą leistiną greitį viršija iki 10 km/val., trečdalis (34 proc.) iki 20 km/val., o 7 proc. – dar daugiau, iki 30 km/val.

Pagal greitį viršijančių gyventojų skaičių pirmauja Telšių (73 proc.), Kauno ir Klaipėdos (po 65 proc.) apskritys.

„Greičio viršijimas Lietuvos keliuose – didelė problema. Regis, tai yra giliai mūsų vairavimo kultūroje įsišaknijęs įprotis, dėl kurio kasmet kyla daug skaudžių eismo įvykių. Greitį viršijantys vairuotojai neretai teisinasi, kad didesniu, nei leistina, greičiu tam tikroje gatvėje ar kelyje esą važiuoja visi. Visgi tai menka paguoda sužalotiesiems ar eismo įvykiuose žuvusiųjų artimiesiems ir nuo atsakomybės neatleidžia“, – sakė ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Ekspertas pažymėjo, kad kuo didesnis greitis, tuo mažesnė galimybė laiku reaguoti į netikėtą situaciją kelyje ir laiku sustabdyti automobilį išvydus prieš save kliūtį.

Pavyzdžiui, važiuojant 70 km/val. greičiu automobilio stabdymo kelias, palyginti su 50 km/val. greičiu, išauga beveik dvigubai.

Lietuvos policijos duomenimis, dėl greičio viršijimo šiemet šalyje kilo 41 proc. visų mirtimi pasibaigusių eismo įvykių. Po 11 proc. tokių nelaimių – dėl pirmenybės taisyklių nesilaikymo ir pėsčiųjų nepraleidimo per pėsčiųjų perėją.