Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 10 dieną panaikino 2023 metų sausį priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą – teismas tuomet nutarė, jog toks leidimas „Stategai“ neišduotas pagrįstai, ir įpareigojo teismą bylą nagrinėti iš naujo.

LVAT tokį sprendimą grindė tuo, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka be tokio „Stategos“ prašymo.

„Toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą“, – nusprendė LVAT.

Anot teismo nutarties, ministerija neišdavė įmonei licencijos, nes tai, anot jos, prieštarautų Strateginių prekių kontrolės įstatyme numatytiems karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolės kriterijams: pagarbos žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje ir tos šalies pagarba tarptautinei humanitarinei teisei, taip pat rizikos, kad eksportuojamos prekės perkančioje šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis.

2021 metais LVAT galutinai panaikino ministerijos komisijos 2019 metų spalio sprendimą panaikinti bendrovės individualios karinės įrangos eksporto licenciją. „Statega“ šiemet teismui teigė, jog ministerija, nenorėdama vykdyti šio LVAT sprendimo, pakeitė pagrindą atsisakyti atnaujinti licenciją abstrakčiais sakiniais, kurių ji negali nei patvirtinti, nei nuginčyti.

„Atsisakymas atnaujinti licenciją yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas“, – nurodė „Statega“.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija rėmėsi Užsienio reikalų ministerijos išvada, kad sandoris vyks su Pusiaujo Gvinėja – šalimi, su kuria Lietuva neturi diplomatinių santykių ir atstovybės.

„Nėra galimybių patikrinti, ar sandoryje numatyti laivų remonto darbai iš tikrųjų bus atlikti, kad tai nėra fiktyvus sandoris“, – teismui pažymėjo ministerija.

Toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą.

Be to, Pusiaujo Gvinėja nepriklauso svarbiausiems tarptautiniams eksporto kontrolės susitarimams ir režimams (pavyzdžiui, Sutartis dėl prekybos ginklais, Vasenaro susitarimas), nėra informacijos apie šalyje taikomus eksporto kontrolės apribojimus ir naudojamus instrumentus, Jungtinių Tautų konvencinės ginkluotės registre (UNROCA) šalis yra viena tų, kurios neteikianti ataskaitų dėl ginklų prekybos apyvartos.

„Ministerija, įvertinusi institucijų išvadas, galimas rizikas, susijusias su karinės įrangos eksporto licencijos išdavimu, priėmė sprendimą neišduoti pareiškėjui („Stategai“ – BNS) karinės įrangos eksporto licencijos“, – teigiama nutartyje.

Įmonė: licencijos reikia remontuoti pasienio apsaugos katerius Afrikoje 

„Stategos“ advokatė Svetlana Baracevičienė BNS teigė, jog bendrovė neketina užsiimti karinių laivų ar kitų karinių ginklų eksportu – jai licencijos reikia, kad galėtų remontuoti pasienio apsaugos katerius.

„Afrikoje (Pusiaujo Gvinėjoje – BNS) yra gamykla, kur „Statega“ dirba, žmones komandiruotei siunčia, uždirba pinigus, registruoja, moka mokesčius Lietuvoje. (...) Ten tame tarpe yra ir paklausa remontuoti katerius, kurie prižiūri, saugo tą pasienį, tą šleifą nuo piratų, tai tuos pačius katerius nori remontuoti toje gamykloje. Kad „Statega“ galėtų tą darbą, užsakymus paimti, ji privalo turėti tą licenciją“, – BNS aiškino S. Baracevičienė.

Jos nuomone, ministerija savo veiksmais pažeidžia bendrovės teisę uždirbti.

„Kaip į Angliją važiuoja, kaip į Norvegiją važiuoja, nes Lietuvoje nėra darbo. (...) Dabar ministerija ministrų lygyje parašė, neva Afrika pažeidžia žmogaus teises. O mūsų teisės uždirbti visiems yra pofig“, – teigė „Stategos“ advokatė.

Klaipėdos apygardos teismas vis dar nagrinėja 91 mln. eurų legalizavimu kaltinamo „Stategos“ akcininko Vladimiro Stefanovo baudžiamąją bylą [6] – jis kaltinamas, kad Pusiaujo Gvinėjai neteisėtai pardavė karinę įrangą ir dvejopos paskirties prekes. Jis savo kaltės nepripažįsta.

V. Stefanovas, kaip nurodoma bylos dokumentuose, iš Ukrainos įmonių įsigijo įvairios karinės įrangos – bombonešių, aviacinių bombų, sraigtasparnį, naikintuvų, įrangos naikintuvų aptarnavimui, mokomąsias, kovines raketas, katerius ir kitą karinę techniką. Vyras taip pat kaltinamas neteisėtu tarpininkavimu perduodant karinę įrangą.

Klaipėdietis veikė per užsienyje registruotas įmones, tarp jų, Panamoje.

Kaltinimai byloje pareikšti ir įmonei „Statega“. 

Bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas BNS teigė, jog sprendimas dar nepriimtas.

Anot tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“, tai viena didžiausių pinigų plovimo bylų Lietuvos istorijoje, ją ištirti teisėsaugai prireikė septynerių metų.

Ikiteisminiame tyrime buvo apribota nuosavybės teisė į kaltinamojo ir įmonės turtą, kurio vertė siekia daugiau nei 9,3 mln. eurų.

Registrų centro duomenimis, 78 proc. bendrovės akcijų priklauso V. Stefanovui, kiti 22 proc. – Antanui Juciui.