„Nepaisant itin didelio kiekio lietaus, Gedimino kalno būklė šiuo metu yra sąlyginai stabili: 24 valandas per parą veikianti ir milimetrų tikslumu gruntą stebinti monitoringo sistema šiuo metu neidentifikuoja jokių žymesnių judesių“, – komentare BNS nurodė už kalno priežiūrą atsakingas Lietuvos nacionalinis muziejus.

Įstaiga nurodo nuolat sekanti orų prognozes ir kalne įdiegtą stebėsenos sistemą, kasdien vykdanti ir fizinę visų kalno šlaitų apžiūrą.

Anot muziejaus, sąlyginai stabilią kalno būklę lemia įvairiose kalno šlaitų vietose įrengtos ir efektyviai veikiančios laikinosios priemonės.

Iki šiol buvusios palankios klimatinės sąlygos dėl kurių kalne besikaupiantis vanduo nėra pasiekęs kritinės ribos, rezultatus duoda ir dar 2017 metais atlikti darbai, kurių metu įrengta hidroizoliacija stabdo perteklinį vandens patekimą į kalno vidų, teigiama komentare.

Vis dėlto Gedimino kalno būklė, kol nėra įgyvendintas ilgalaikio sutvarkymo projektas, tebepriklauso nuo orų.

„Vasaros liūtys ir užsitęsęs ilgalaikis lietus gali lemti grunto deformacijas. Muziejus vykdo nuolatinę stebėseną ir turi net keletą reagavimo planų, todėl tai neįvyktų netikėtai“, – teigia Nacionalinis muziejus.

„Matydami deformacijas nedelsiant jas užkardytume prevencinėmis priemonėmis. Tuo tarpu stabdyti slenkantį paviršinį gruntą nebūtų prasmės – ilgalaikių darbų metu jis vis tiek būtų šalinamas kaip viena iš nuošliaužų priežasčių. Jos grėsmės giluminiams kalno sluoksniams nekelia“, – rašoma komentare.

Lietuvos nacionalinis muziejus šiemet jau yra pasirašęs preliminarią sutartį dėl galutinių Gedimino kalno pietrytinės dalies sutvarkymo darbų su įmone „Rekreacinė statyba“.

Darbai turėtų užtrukti trejus metus ir kainuoti apie 13,4 mln. eurų, tačiau muziejus šiuo metu derasi su ministerijos dėl šio projekto finansavimo.

Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, paskelbta ekstremali situacija.