„Žinote, prezidentui užtenka rūpesčių su ambasadoriais ir komisaru. Dar į atašė ir sekretorius – tiek to, tegul jau ministras pats išsisprendžia šiuos dalykus“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė, klausiama, ar prezidentui nekyla klausimų dėl viešojoje erdvėje nuskambėjusios istorijos.

„Na, tikrai ministras atėjo su mintimi, kad tie neskaidrumai, kurie esą egzistavo diplomatinėje tarnyboje, turėtų būti išspręsti ir nuskaidrinti. Na, kai taip elgiamasi, tai matome, kad retorika sau – veiksmai sau. Bet tegul pats sprendžia šiuos dalykus“, – pridūrė ji.

Praėjusią savaitę naujienų portalas delfi.lt pranešė, jog užsienio reikalų ministro sekretorei ir padėjėjui buvo patikėtos atašė pareigos. Pasiteiravus ministerijos, ar ne sutapimas tai, kad diplomatinis rangas buvo suteiktas dviem su ministru susijusiems asmenims, institucija pažymėjo, kad į minėtas pareigas jie buvo paskirti laimėjus konkursus. Ar šie asmenys iš minėtų pareigų pasitrauks pasibaigus ministro kadencijai, kol kas lieka neaišku.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis prakalbo apie tai, jog kadencijos metu siekė įtvirtinti skaidrią diplomatų skyrimo procedūrą, kilus skandalui dėl ambasadorių kandidatūrų. Tuomet Užsienio reikalų ministerija (URM) ir Prezidentūra susivaidijo, kas yra kaltas, jog jog strateginės partnerės Lenkijos sostinėje Lietuva neturi ambasadoriaus. Dėl šių ginčų kuriam laikui įstrigo ir kitų 13 diplomatinių atstovų skyrimo klausimas.

Užsitęsus nesutarimams tarp institucijų, Seime imtasi iniciatyvų tikslinti Diplomatinės tarnybos įstatymą ir nustatyti aiškesnius terminus, per kiek turėtų būti paskirtas naujas ambasadorius. Taip pat siūlyta detalizuoti kandidatų atrankos URM eigą – įstatymu įtvirtinti praktiką, kai atranka į kitais metais atsilaisvinančias diplomatines pozicijas organizuojama iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. Visgi, šios įstatymo pataisos kol kas Seimo salės nepasiekė.