Svarbūs objektai uoste

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė viename prasidėjusios paskutiniosios Seimo sesijos posėdyje teigė, kad turėjo susitikimą su Klaipėdos uosto direkcijos vadovu.

Jame buvę aptarti klausimai dėl civilinės saugos uoste, ypatingos reikšmės uosto objektų saugumo. Kalbėtasi ir apie Vidaus reikalų ministerijos kompetencijas, kurios susietos su uosto objektų saugumu.

Ar tai gali reikšti, kad ypatingais atvejais Vidaus reikalų ministerijos struktūros imtųsi saugoti ypatingos svarbos uosto objektus? Galbūt Vidaus reikalų ministerija saugotų uostą ir nuo kokių nors galimų provokacijų ar kibernetinių atakų.

Šiuo metu iš šalies atrodytų, kad svarbiausi Klaipėdos uosto objektai yra suskystintųjų gamtinių dujų terminalas ir naftos produktų terminalas. Šie objektai tiesiogiai susieti su valstybės kapitalu jūrų uoste.

Evakuacijos planas per uostą

A. Bilotaitė pripažino, kad buvę aptarti ir Lietuvos žmonių evakuacijos per uostą klausimai. Baiminamasi, kad Rusija, jei jai sėkmingiau susiklostytų karas Ukrainoje, gali perkelti karo veiksmus į Rytinės Baltijos šalis.

Įvairūs politikai skirtingai vertina, kada Rusija gali pulti Lietuvą. Nurodoma, kad iki galimo įsiveržimo liko gal 3, o gal 5 metai. Yra ir optimistų, kurie mano, kad iki 2030 m. nei Rusijoje, nei Baltarusijoje diktatorių gali nelikti ir karas NATO blokui priklausančiose rytinės Baltijos šalyse yra neįmanomas.

Lietuva turėtų būti pasirengusi bet kokiam galimam scenarijui, kaip tam rengiasi ir kitos Europos šalys, esančios gerokai toliau nuo agresyviosios Rusijos. Jei į Lietuvą įsiveržtų Rusija, tikėtina iš Kaliningrado srities, taip pat ir iš Baltarusijos, pagrindinė kova vyktų dėl Suvalkų koridoriaus ruožo.

Jei Rusija atkirstų Baltijos šalis nuo Lenkijos per Suvalkų koridorių, Lietuvos gyventojai evakuotis į Vakarus turėtų vienintelį maršrutą per Klaipėdos uostą. Tikėtina, kad tik prasidėjus kokiems nors karo veiksmams, oro erdvė iš karto būtų uždaryta ir civilinių lėktuvų skrydžiai nutrūktų.

Numatyta, kad reikalui esant pasieniečiai turėtų suformuoti uosto apsaugai reikalingą mobiliąją pareigūnų grupę.

Realiai evakuacija iš Klaipėdos uosto galima jūrų keltais. Galima prisiminti pasaulinės pandemijos COVID-19 pradžią, kai oro linijų skrydžiai į Lietuvą buvo nutraukti ir vienintelis kelias Vakarų šalyse dirbusiems lietuviams grįžti namo buvo jūrų keltai. Tokiu atveju ypatingos svarbos objektais Klaipėdoje tampa ir jūrų keltų terminalai.

Bet kuriuo atveju kol kas nėra žinoma viešai skelbiama schema, kaip ypatingos krizės atveju per Klaipėdos uostą evakuotųsi Vilniaus ar Kauno gyventojai. Galbūt autostrada Vilnius–Klaipėda virstų masine kamšalyne, kokia ji tampa vasarą prieš kokį nors ilgąjį savaitgalį?

Uosto apsauga ir slėptuvės

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė Seime aiškino, kad su uosto direkcijos vadovu buvę aptarti teisės aktų pakeitimai, kitokie procedūriniai dalykai, susiję su didesniu uosto saugumu.

Kai kurie teisiniai pakeitimai dėl uosto saugumo jau padaryti šių metų viduryje. Buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl Klaipėdos uosto terminalų saugos, muitinės ir pasienio kontrolės, laivų apsaugos stiprinimo.

Šiame procese didesnis vaidmuo numatytas ne tiek Vidaus reikalų ministerijos pavaldume esančioms policijos struktūroms, kiek Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kuri turi Klaipėdos uoste dislokuotus laivus.

Numatyta, kad reikalui esant pasieniečiai turėtų suformuoti uosto apsaugai reikalingą mobiliąją pareigūnų grupę. Veikiausiai apie tokios grupės veiklą taip pat buvo kalbėtasi vidaus reikalų ministrės susitikime su Uosto direkcijos vadovybe.

Seime svarstant Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą diskusijose iškeltas klausimas ir dėl priedangų stokos didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Problema aktuali ir Klaipėdai.

A. Bilotaitė tikino, kad visų Lietuvos savivaldybių slėptuvėms arba priedangoms renovuoti numatyta 77 mln. eurų suma. Ta suma visoms šalies priedangoms remontuoti yra aiškiai nepakankama. Savivaldybės bus priverstos draskytis dėl tų pinigų įrodinėjant, kur juos panaudoti yra svarbiau.