Ši paskola žadama pagal Didžiojo septyneto (G-7) grupės organizuojamą paketą, kuriuo siekiama padėti šaliai atstatyti ir apsaugoti karo nuniokotą elektros energijos tinklą.

„Dabar esame įsitikinę, kad galime labai greitai suteikti Ukrainai šią paskolą, paskolą, kuri bus užtikrinta nenumatytomis pajamomis, gautomis iš imobilizuoto Rusijos turto“, – penktadienį pareiškė Kyjive viešinti Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Jūs nuspręsite, kaip geriausiai panaudoti savo lėšas“, – V. Zelenskiui sakė EK pirmininkė.

Ukrainos vadovas teigė, kad jo prioritetai yra atstatyti energetikos tinklą, pastatyti daugiau slėptuvių nuo bombų, pagerinti mokyklų būklę ir įsigyti daugiau ginklų.

Birželį G-7 lyderiai susitarė parengti 50 mlrd. dolerių paskolų paketą, skirtą padėti Ukrainai. Tam turėtų būti naudojamos palūkanos, gautos iš pelno, susijusio su įšaldytu Rusijos centrinio banko turtu, tačiau pažanga šiuo klausimu kol kas lėta.

Dėmesys energetikai

Penktadienį į Ukrainą atvykusi U. von der Leyen daugiausia dėmesio skyrė siekiui padėti šaliai atkurti elektros tinklą ir šildymo pajėgumus artėjant žiemai.

Briuselis apskaičiavo, kad sugriauta maždaug pusė Ukrainos energetikos infrastruktūros, todėl prieš trečiąją karo žiemą krentant temperatūrai Ukrainai bus vis sunkiau šildyti namus, ligonines ir mokyklas.

U. von der Leyen teigimu, Rusija puikiai žinojo, jog energijos stočių bombardavimas yra itin skausmingas smūgis Ukrainai. Jei milijonai žmonių kelis mėnesius šaltyje kęs atšiaurią žiemą, jų kovinė dvasia gali būti pakirsta.

„Galime sulaukti didžiulių padarinių, – sakė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis. – Žmonės stengsis judėti, keliauti į tas vietas, kur gali turėti pastogę ir šildymą.“

Dėl to tarptautinė pagalba tampa dar reikalingesnė, sakė U. von der Leyen.

„Būdami Ukrainos draugai ir partneriai, privalome padaryti viską, ką galime, kad šviesa liktų įjungta. Ir artėjant žiemai privalome sušildyti drąsius Ukrainos žmones ir kartu palaikyti ekonomikos veikimą“, – pridūrė ji.

Didelė būsimų pastangų dalis bus skirta padarytai žalai atitaisyti. Pavyzdžiui, Lietuva išmontuoja šiluminę elektrinę ir dalimis gabena ją į Ukrainą, kur ji bus atstatyta.

Tęsiant elektros energijos eksportą iš ES šalių, pasak U. von der Leyen, artimiausiais mėnesiais jis patenkins maždaug ketvirtadalį Ukrainos energijos poreikio.

ES stengiasi decentralizuoti energijos gamybą Ukrainoje panaudojant saulės baterijas ir kitas naujas technologijas, kad Rusijai atakomis būtų sunkiau daryti tiesioginį poveikį energetikos tinklui. Tai taip pat padėtų Ukrainai tapti ekologiškesne ekonomika, sakė EK pirmininkė.

Briuselio skaičiavimais, nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą, Ukrainai energetikos srityje apskritai suteikė mažiausiai 2 mlrd. eurų paramą.