„Vandenynų šiltėjimas gali būti laikomas mūsų pasaulinio atšilimo rodikliu. Nuo praėjusio amžiaus 7-o dešimtmečio metų jis nuolat didėjo, o maždaug nuo 2005 metų vandenynai pradėjo šiltėti beveik dvigubai greičiau“, – žurnalistams sakė „Copernicus“ jūrų aplinkos stebėsenos tarnybos okeanografė Karina von Schuckmann (Karina fon Šukman).

Per pastaruosius du dešimtmečius vandenynų šiltėjimo greitis šoktelėjo nuo 0,58 vato kvadratiniam metrui iki 1,05 vato kvadratiniam metrui, teigiama „Copernicus“ jūrų tarnybos vandenynų būklės ataskaitoje.

Vandenynai užima apie 70 proc. mūsų planetos paviršiaus, todėl yra svarbūs klimato reguliatoriai ir veikia kaip anglies dvideginio absorbentai, iš atmosferos sugeriantys šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ekspertų grupė teigia, kad nuo 1970 metų vandenynai sugeria apie 90 proc. dėl oro taršos susidarančio šilumos pertekliaus.

„Copernicus“ teigė, kad jos ataskaitoje išsamiai aprašyta „rekordinė vandenynų temperatūra, iki vandenyno gelmių besitęsiančios karščio bangos, beprecedentis jūros ledo nykimas ir didėjantis vandenyne sukauptos šilumos kiekis“.

Be to, 2023 metais daugiau nei 20 proc. pasaulinio vandenyno paviršiaus buvo užfiksuota bent viena stipri ar ekstremali jūros karščio banga.

Dėl to sutrikdomos ekosistemos ir pažeidžiama trapi maistingųjų medžiagų pusiausvyra vandenyne, o dėl šiltėjančių vandenų stiprėja uraganai, audros ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.