Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, naftos rinka kol kas į konfliktą reaguoja ramiai, o kainas žemyn spaudžia vangi paklausa, atsigaunanti gavyba. Tačiau degalų kainos ilgainiui galėtų reaguoti į pokyčius rinkoje.

„Kol kas vis tik kelti panikos ir sakyti, kad dėl šio konflikto naftos kainos ir dujų kainos, atitinkamai ir energijos kainos kils (Lietuvoje – BNS), tikrai negalime, nes reikėtų prisiminti ir praėjusius metus, kai spalio įvykiai Izraelyje turėjo tik trumpalaikę ir nežymią įtaką naftos kainų augimui“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Bagočiutė.

Izraeliui pradėjus antžeminį puolimą prieš Irano remiamos „Hezbollah“ taikinius Libane, portalo „Trading Economics“ duomenimis, Brent naftos kaina svyruoja apie 70–73 eurus už barelį.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, nors pernai spalį prasidėjusio konflikto mastas Artimųjų Rytų regione nematytas seniai, naftos rinka į jį reaguoja „pakankamai atsainiai“.

„Degalų kainos siejasi su naftos kainų dinamika ir su tam tikru vėlavimu tos reakcijos, natūralu, įvyksta. Bet, tikėkimės, kad tie nepalankiausi scenarijai (naftos rinkoje – BNS) nenutiks. Kol kas situacija yra labai palanki, ją labiau lemia ekonominiai veiksniai – vangi paklausa Vakaruose ir pasiūlos didėjimo užuominos. Jei šie veiksniai išliks ir geopolitika nesujauks viso tolesnio scenarijaus, reikšmingų šuolių nesitikime“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, rinkos į geopolitinę įtampą ėmė ramiau reaguoti po Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje bei energetinio karo Europoje, kai Europos Sąjungos šalys ieškodamos alternatyvų rusiškiems ištekliams atliko reikšmingų pokyčių, ėmėsi sparčiau plėtoti žaliąją energetiką.

„Visgi tos rizikos tikrai tvyro ore. Naftos analitikai pastoviai akcentuoja padidintą neapibrėžtumą dėl geopolitinių veiksnių. Bet, nepaisant to, kad vyksta atviras karas, kol kas naftos kaina išties laikosi santūriai. Nėra jautrių aštrių ir jautrių pokyčių, kokius esame stebėję per ankstesnius karinius konfliktus, įtraukiančius naftos rinkos dalyvius“, – kalbėjo ekonomistė.

Bet, nepaisant to, kad vyksta atviras karas, kol kas naftos kaina išties laikosi santūriai. Nėra jautrių aštrių ir jautrių pokyčių, kokius esame stebėję per ankstesnius karinius konfliktus.

Anot A. Bagočiutės, konfliktas įtakos naftos ir jos produktų kainoms padarytų, jei sutriktų jos tiekimas Persijos įlanka ar Hormūzo sąsiauriu, tačiau į Lietuvą nafta keliauja kitais keliais.

„Naftos rinkos jautriai reaguoja į tiekimo riziką ir jei kyla tiekimo trūkumas ar baimė dėl būsimo trūkumo, naftos kainos irgi paprastai šoka į viršų, taip būdavo ir anksčiau per karus ar sankcijas prieš naftą eksportuojančias šalis. Jei Iranas ar kitos šalys, susijusios su konfliktu, pradėtų riboti naftos eksportą per Persijos įlanką ar Hormūzo sąsiaurį, per kurį praeina apie 20 procentų pasaulio naftos tiekimo, tai, be abejo, sukeltų tiekimo trūkumus“, – teigė A. Bagočiutė.

„Jeigu kalbėtume apie Lietuvą konkrečiai, kas mums labiausiai rūpi, tai kad importuojamos naftos keliai neina per šį regioną ir ta iš esmės žaliavinė nafta yra ir buvo importuojama per Saudo Arabijos, Norvegijos, JAV kelius, o pastoviausi srautai išlieka iš Saudo Arabijos, Norvegijos ir pastaruoju metu vis daugiau iš JAV“, – pabrėžė LEA vadovė.

Vis dėlto, A. Bagočiūtės teigimu, konfliktas kol kas nepaveikė ir tų rinkų, į kurias nafta atvyksta šiais keliais.

„Po antradienio Irano atakos Izraeliui naftos kaina augo, bet tas augimas nebuvo kol kas labai reikšmingas. (...) naftos kainos pakilo maždaug 1,3 dolerio už barelį arba net nesiekia 2 procentų“, – sakė ji.

I. Genytė-Pikčienė aiškino, kad nuo kainų šuolių rinką pirmiausia apsaugo vangi Vakarų ir Kinijos paklausa. Analitikės manymu, didžiųjų pasaulio ekonomikų naftos poreikis, tikėtina, sparčiai neaugs.

Be to, pasak analitikės, OPEC+ kartelis pastaruoju metu atsitraukė nuo griežtos pozicijos riboti šio iškastinio kuro gavybą bei konkuruodamas dėl rinkos dalies gali didinti naftos pasiūlą.

Ji taip pat pabrėžė išaugusią naftos gavybą JAV, tapusia „reikšminga atsvara“ OPEC+ šalims.

„Žvelgiant į pagrindinių centrų prognozes, kažkokių labai reikšmingų augimo trajektorijų kol kas nematyti. Bet neapibrėžtumas dėl geopolitinių veiksnių vienareikšmiškai siaurina prognozių taiklumą. Sunku numatyti, kiek tai tiesiogiai paveiks pasiūlos galimybes“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Anot LEA direktorės A. Bagočiutės, neatrodo, kad konfliktai paveiks sandorius ateityje.

„Lygiai taip pat matome, kad ir naftos ateities sandorių kainos dar nesureagavo į tokį pokytį ir rodo mažesnį kainos augimą. Prieš 10 dienų ateities sandorių kainos buvo apie 70– 72 JAV doleriai už barelį, vakar (...) – apie 71–74 dolerius už barelį ir tai tikrai nėra didžiausios, kokios buvo šiais metais prognozuojamos, nes, pavyzdžiui, net birželio mėnesį naftos ateities sandorių kainos viršijo ir 80 JAV dolerių už barelį“, – BNS aiškino A. Bagočiutė.