„Ne tik nuo Lietuvos regionų partijos (perėjo dalis rinkėjų – ELTA). Remigijus Žemaitaitis nuo visų partijų „nusisėmė“ balsų. Gal tik ne nuo laisviečių“, – sekmadienio vakarą žurnalistams teigė Ž. Punskuvienė.

„Vienareikšmiai“, – atsakydama į klausimą, ar ir socialdemokratai galėjo prarasti balsuotojų „Nemuno Aušrai“ teigė ji.

Regionų partijos atstovė tvirtino, kad Žemaitaitis rinkėjams gyrėsi Seime priimtais sprendimais, dėl kurių, anot jos, net nebalsavo. 

„Turėjome regionuose susitikimus ir jų metu reikėjo atsakyti žmonėms apie tam tikrus dalykus. Ir turėjome rodyti žmonėms dokumentus, Žemaitaičio balsavimus, nes jis lankydamasis žadėjo, kad balsavo už tam tikrus sprendimus, bet jų svarstymo metu net nebuvo salėje, nedalyvavo balsavime“, – aiškino ji.

„Rezultatus pasižiūrėsime. Bet liūdna, kad žmonės neišdrįso to paties Žemaitaičio paklausti, kokius darbus jis atliko. Nes jis 16 metų jis buvo Seime ir pusę to buvo valdančiojoje daugumoje“, – komentavo ji.

Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime dalyvavo 11,75 proc. piliečių, o rinkimų dieną balsavo 40,31 proc.

Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.

Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Jeigu nė vienas kandidatas nesurinks penktadalio visų vienmandatės apygardos rinkėjų balsų, spalio 27 d. bus rengiamas antrasis Seimo rinkimų turas.

Dar 70 atstovų parlamente piliečiai išrenka pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje. Politinės jėgos gaus mandatus, jeigu surenka ne mažiau kaip 5 proc. balsų. Tiesa, koalicijoms ši kartelė siekia 7 proc. – mažiausiai tiek balsų, kad gautų vietų Seime, turės surinkti Taikos koalicija bei jungtinį sąrašą sudarę „valstiečiai“.