Solidūs radiniai

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nurodė [4], kad buvo rasta maždaug pusė milijono eurų grynųjų, taip pat meno kūrinių ir prabangių laikrodžių.

Ekspertai ėmė analizuoti vaizdo įraše matomus ant stalo išdėliotus kelias dešimtis laikrodžių. Žinovų teigimu, tokios kolekcijos vertė, jeigu tai ne padirbiniai, gali siekti milijonus eurų. Vienas laikrodžių gali kainuoti bent 6,5 mln. eurų.

„Įdomi kolekcija“

Savo įžvalgomis feisbuke pasidalijo ir laikrodžių parduotuvė „Three Old Mechanics“.

„Kolekcija įdomi. Savininkas, matyt, buvo akivaizdžiai įtakotas „Audemars Piguet“, – pastebėjo parduotuvės atstovai.

Jie įvardijo, kad iš 27 laikrodžių – pusė yra „Audemars Piguet“ ir visi iš „Royal Oak“ kolekcijos. „Trys vienetai net auksiniai, su turbilijono mechanizmu (vieno kaina vidutiniškai apie 230 tūkst. eurų). Kiti paprastesni, bet neprasti (geltono, balto aukso) vidutiniškai nuo 30 iki 60 tūkst. eurų už vieną. Yra keturi „Rolex“ „Dayjust“, „Day Date“. Klasikinė „Omega Speedmaster“, „Hublot Fusion“, „Bulgari Octo“ (gražus aukso luitas su tiksliu „Zenith El Primero“ mechanizmu). Galimai ir „Richard Mille ref: 052 Skull“ (blogas rakursas, bet su kolegų pagalba) – 500 tūkst. eurų“, – kainomis žarstėsi žinovai.

„Ir vyšnelė ant torto, jei nebūsiu suklydęs: „Patek Philippe Grandmaster ref: 6300“ su amžinu kalendoriumi – už 6,5 milijono eurų (čia jei pasiseks)“, – įvertino „Tree Old Mechanics“ atstovas.

Vienas komentatorių spėjo, kad bent dalis laikrodžių gali būti ne originalūs. „Visai gali būti, kad dalis tų laikrodžių yra replikos. Labai abėjoju, kad net ir tiek pinigų privogus, kažkas pirktų „Patek“ už 6,5 M Eur. Per didelis atotrūkis nuo likusios kolekcijos. Taip pat yra abejonių dėl „RM Skull“ autentiškumo“, –  išdėstė nuomonę internautas.

Ikiteisminis tyrimas

ELTA primena, kad, teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti septyniems asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei I. Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir eksministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.

Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.

Kaip nurodo FNTT, tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą. Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų. Anot FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko Roberto Šadianeco, ateityje įtariamųjų gali būti daugiau nei 7. Tačiau institucijos pabrėžia, kad pati M. Navickienė byloje „nefigūruoja“, ir „bent kol kas“ jos apklausti pagrindo nėra.

Poveikio darymas

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.

Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla. STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas.

„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.